Sugrįžimo į Baltuosius rūmus siekiantis D. Trumpas nuolat kritikuoja NATO, tačiau vasarį pasidalijo iki šiol radikaliausiu savo pareiškimu, teigdamas, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų nevykdančias nares.
Šie komentarai paskatino NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą paraginti jį nepakenkti narių kolektyviniam saugumui.
Respublikono požiūris į NATO buvo aptartas interviu Jungtinės Karalystės televizijos tinkle „GB News“, kai laidos vedėjas Nigelas Farage'as pastebėjo, kad kritikai, prieštaraudami magnato perrinkimui, atkreipė dėmesį į jo pasisakymus apie Rusiją.
„Jie gali tuo naudotis – man nerūpi, ar jie tuo naudosis – nes noriu pasakyti, kad tai yra derybų forma, – kalbėjo D. Trumpas. – Kodėl turėtume saugoti šias šalis, kurios turi daug pinigų, o JAV mokėjo už didžiąją dalį NATO?“
77 metų D. Trumpas jau seniai skundžiasi dėl NATO, ypač kaltindamas 28 Europos valstybes nares, kad jos nepakankamai rūpinasi karinėmis išlaidomis ir laiko savaime suprantamu dalyku, jog gali pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis kaip gynybiniu skydu.
Tačiau jis niekada neparodė, kad supranta, kaip veikia NATO finansavimas, klaidingai pateikdamas jį kaip klubą, kuris gyvuoja iš narystės mokesčių.
2006 metais NATO šalys prisiėmė miglotą įsipareigojimą – oficialiai įteisintą 2014 metais – skirti du procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP) savo gynybai, tačiau narės nemoka narystės mokesčio ir nėra skolingos Aljansui pinigų gynybai.
Šis 2 proc. slenkstis yra savanoriškas, o NATO steigimo sutartyje nenumatytos jokios sankcijos už jo nesilaikymą.
„Manau, kad Jungtinės Valstijos mokėjo 90 proc. NATO išlaidų. Tai galėtų būti 100 proc. Tai buvo pats nesąžiningiausias dalykas, – sakė D. Trumpas „GB News“. – Ir nepamirškite, kad jiems tai svarbiau nei mums. Tarp kai kurių problemų turime vandenyną, gerai? Mes turime gražų, didelį vandenyną, ir jiems tai svarbiau.“
Be NATO, sąjungininkės taip pat nerimauja dėl tolesnės Jungtinių Valstijų paramos Ukrainai, kuri laikoma gyvybiškai svarbia Kyjivo gynybai prieš Rusijos invaziją palaikyti.
D. Trumpas, kuris dažnai giriasi, kad galėtų užbaigti daugiau nei dvejus metus trunkantį karą jau pirmąją savo kadencijos dieną, „GB News“ sakė, kad galėtų derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Puikiai sutariau su Putinu (...) Tai gerai, o ne blogai“, – teigė jis.
