Prieš atvykdama į Angliją, lietuvė tikėjosi, kad nauja šalis „pagydys“ jos smurtaujantį vyrą, tačiau jo smūgių moteris neišvengė net nuomojamame kambaryje. Pasiskųsti teisėsaugai pastūmėjo kolegos, darbe pasirodžius su mėlyne ant veido. Anglija.lt pašnekovė svarsto, kodėl jai nepasisekė net su trimis vyrais – ją mušė ir mylimieji lietuviai, ir užsienietis.
„Anglijoje smurtas suaktyvėjo“
Su Vaida (vardas pakeistas – red.past.) susitinkame pačiame Londono centre, ji vedasi į savo pamėgtą kavinę. Iš pirmo žvilgsnio Vaida – elegantiška, išsilavinusi ir stipri moteris, sunku patikėti, kad susitikome kalbėtis apie smurtą šeimoje, kurį jai teko išgyventi net su trimis skirtingais gyvenimo draugais. Pradėjusi pasakoti savo gyvenimo istoriją, ji pripažįsta, kad ilgą laiką pati prisiėmė aukos vaidmenį, kaltino tik save ir dėl iširusių santykių, ir dėl to, kad buvę vyrai ją mušė.
„Nukentėjusi nuo smurto šeimoje moteris vėl sukurs kitus santykius smurtaujančioje aplinkoje, pritrauks smurtaujančius vyrus, nes pas ją įsiskiepijęs aukos vaidmuo“, – teigia Vaida, kuriai dėl patirto smurto prireikė psichologų pagalbos. Pirmieji Vaidos santykiai, kurie truko septynerius metus, iširo dėl smurtaujančio vyro.
Atsigavusi po pirmųjų nesėkmingų santykių, Vaida sutiko kitą vyrą. Tačiau ir šis ją mušė – kadangi nevengė alkoholio, dėl to prasidėdavo ginčai, ir vyras griebdavosi kumščių.
Šį kartą Vaida kentėjo ilgiau – jai atrodė, kad ji pati daro kažką ne taip, čia jos kaltė, kad ir antrasis vyras elgiasi taip pat. Šeimai pasitaikė galimybė išvykti į Angliją – Vaida tikėjosi, kad pakeitus gyvenamąją vietą, vyras liausis smurtauti. „Maniau, pamatys pasaulį, nustos. Bet išvykus į Angliją, smurtas suaktyvėjo. Gyvenome nuomojamame kambaryje ir nieko iš pažįstamų aplink nebuvo, todėl jam atrodė, kad gali daryti, ką nori“, – prisiminė moteris ir pridūrė, kad kiti namo gyventojai visiškai nereagavo, nors ir girdėdavo, kad kitame kambaryje mušama moteris.
Teisybė – Anglijos teismuose
Viskas ėmė keistis tik tuomet, kai Vaida darbe pasirodė su mėlyne ant veido. Bendradarbiai anglai moteriai pasiūlė kreiptis į policiją, padėjo surašyti pranešimą apie įvykį. „Tuomet nieko nežinojau, nei kur eiti, kur kreiptis, juk apie tai niekas nešneka. Kalbą tuomet irgi minimaliai mokėjau, tai atrodė, kam pasiskųsi... Bendradarbiai padėjo susirasti, kur išeiti gyventi“.
Tačiau gyvenamąją vietą susirasti pavyko ne iškart, porą savaičių Vaida gyveno tame pačiame kambaryje su vyru. „Įsikišus policijai, jis aprimo, pasidarė geras, kalbino nepalikti, sakė, kad negali be manęs gyventi. Nebeįtikino. Atradau, kad galiu į kažką atsiremti“, – pasakojo Vaida. Tą kartą teismas pripažino vyrą kaltu už smurtą buitinėje aplinkoje (angl. „domestic violence“).
Antrą kartą apsilankyti teisme dėl buitinio konflikto Vaidai teko trečiuoju gyvenimo draugu pasirinkus užsienietį. „Buvo nuostabus žmogus, išsilavinęs, pirko brangias dovanas, rodė dėmesį, draugavom metus iki tol, kol jam nepradėjo kažkas vaidentis, atsirado nesveikas pavydas. Pirmą kartą atleidau, kitą kartą vos nepribaigė manęs“, – pasakojo pašnekovė. Moteris tą kartą iškvietė policiją, ir nors skriaudikas pabėgo, po paieškos buvo surastas, ir teismo pripažintas kaltu dėl lietuvės sumušimo.
Abu kartus moteriai teko eiti į teismą duoti parodymų – nė vienas vyras neprisipažino kaltas, ir Vaidai teko vėl prisiminti skaudžius išgyvenimus ir viską papasakoti teisėjams. „Buvo baisu vėl išgyventi tą patį. Galvoje sukosi mintys, kam aš kviečiau tą policiją, būtume susitaikę, viskas būtų buvę gerai... Bet nukentėjusiųjų pagalbos organizacijos darbuotojai labai daug padėjo, patarė, padrąsino nesigėdyti – juk jis teisiamųjų suole, jis kaltas, o ne aš“, – teismus prieš buvusius mylimuosius prisiminė Vaida. Teismas už smurtą prieš gyvenimo draugę skyrė viešųjų darbų, lygtinumą ir apribojimą bendrauti su Vaida.
Lietuvoje tokios pagalbos negautų
Vaida teigė abejojanti, ar Lietuvoje būtų gavusi tokią pat pagalbą iš teisėsaugos ir kitų institucijų. „Lietuvoje policija neatvažiuodavo. Ten dar nėra papročio daryti kažką, nors yra įstatymas, bet jie nenusiteikę padėti, nežino, kaip elgtis su auka. Ir turi nusiteikimą: pati boba prisiprašė. Lietuvoje aš gėdijausi pasakyti, bijojau išsižioti, niekas apie tai nežinojo, nei tėvai, nei draugai. Kai kreipiausi į policiją, ten iš manęs išsityčiojo, supratau, kad antrą kartą tikrai nesikreipsiu. Anglijoje policininkai rimtai žiūri, atvažiuoja iš karto, geranoriškai padeda, palaiko, suteikia informacijos apie visokias pagalbos organizacijas“, – vardijo lietuvė, ir pridūrė žinanti, jog moterims su vaikais, patiriančioms smurtą šeimoje, laikina gyvenamoji vieta yra surandama nedelsiant.
Kalba taip pat neturėtų būti barjeras, norint pranešti apie smurtaujantį vyrą. „Tereikia nueiti į artimiausią policijos komisariatą, vertėją suras, kalba – ne priežastis tylėti. Čia požiūris į smurtą patiriančias moteris labai skiriasi nuo lietuviško. Savivaldybėse taip pat žiūri teigiamai, nėra jokio atstūmimo, niekas nesmerkia. Lietuvių mentalitetas kol kas kitoks: pati kalta, pati prisiprašė“, – apgailestavo smurtą patyrusi moteris.
Vaida pripažįsta, kad skiriantis su pirmuoju ir antruoju jos gyvenimo draugais, ne visi artimieji ir draugai ją palaikė. „Dalis suprato, bandė padėti morališkai, o kiti sakė, kad aš pati kalta, kad mano charakteris toks, kad pati prisiprašiau su tokiu savo charakteriu. Ir aš taip galvojau, kol nesusidūriau su psichologais“.
Psichologų reikėjo ir vaikams
Nustoti kaltinti save ir vėl atgauti pasitikėjimą savimi Vaidai padėjo tik psichologai. Kodėl jai taip nesiseka? Ar tai ji kalta dėl to, kad vyrai prieš ją kelia ranką? Tokios mintys sukosi Vaidos galvoje – šiandien ji tai vadina aukos mentalitetu.
Pas psichologus lankėsi ir Vaidos vaikai. „Jiems buvo atsiradęs baimės jausmas, nepasitikėjimas savimi ir suaugusiais, juk suaugusieji juos nuvylė – aš nuvyliau kentėdama, nepasirinkdama sprendimo iškart palikti tą žmogų. Nors stengiausi, kad vaikai smurto nematytų, bet jie juk girdėdavo, o paskui matydavo mamą verkiančią, depresuojančią. Jie žinojo apie teismus, stengiausi būti atvira, kad žinotų, ką daryti, jeigu taip nutinka“.
Ar šiandien Vaida jaučiasi atsikračiusi aukos vaidmens? „Ne, dar nepasitikiu savimi, bijau, kad vėl aukosiuosi dėl santykių, dėl gerovės, dėl ramybės šeimoje. Dabar vyro neieškau, esu susikoncentravusi į vaikus, karjerą. Tris kartus pabandžiau, nepavyko. Pirmiausia reikia išmokti pasakyti ne. Kol kas aš to negaliu, kai atsakau, sąžinė griaužia, noriu įtikti, aukotis dėl kitų. Turiu išmokti save kontroliuoti“, – vardijo Vaida.
Po to laiko, kai išsilaisvino nuo smurtaujančių vyrų, Vaida pakeitė kelis darbus, išsikraustė gyventi į kitą rajoną. „Nepasitikėjimą savimi jaučiau ir darbe. Dirbau vadovaujamą darbą, ir buvo sunku vadovauti žmonėm, kai namie man vadovaudavo, kai buvau vargšelė, laižanti vyro padus. Aš dabar jaučiuosi laisva, nors ir neturiu vakare prie ko prisiglausti, neturiu su kuo eiti į vakarėlius, bet manęs niekas nedaužo, nekontroliuoja, kad parėjau minute vėliau“, – dabartinę savijautą apibūdino moteris.
Kaip atpažinti smurtautoją?
Vaida, gyvenusi su trimis smurtauti linkusiais vyrais, galvoja galinti atpažinti tuos, kurie gali ranką pakelti prieš moterį. „Pirmieji požymiai nuo pat santykių pradžios yra noras kontroliuoti ir nepagrįstas pavydas. Tokie klausimai: kam skambini, su kuo eini, kada grįši, kaltinimai, kad grįžai keliom minutėm vėliau, turėtų sukelti įtarimą. Vyras stengiasi izoliuoti nuo bendravimo su draugais ir artimaisiais. Kai pamato, kad moteris pasiduoda, kad yra jo valioje ir niekam nepasiskųs, tada imasi ir fizinio smurto“, – dėstė Vaida ir pridūrė, kad tokios problemos dažniausiai paaštrėja atvykus su smurtauti mėgstančiu vyru į kitą šalį.
„Įstatymų nežinau, kalbos nemoku, pinigų neturiu – kur galiu išeiti? Taip galvoja moteris, ir ta izoliacija dar labiau paskatina vyrą muštis. O susipažinus su nauju vyru, ypač šitoj šaly, į kurią atvažiuoja iš viso pasaulio, labai svarbu patikrinti jo praeitį, kad nebuvo smurto, kriminalinių įrašų. Reikia nesileisti į artimus santykius, nesupažindinti su vaikais, kol neįsitikinsi, kad nėra linkęs smurtauti“, – patarė pašnekovė.
Vaida sako, kad lietuvėms moterims trūksta solidarumo, reikėtų labiau palaikyti viena kitą. „Matau tą pažįstamų šeimose, moterys tyli, kenčia, užsideda makiažą, kuria istorijas, kaip nukrito nuo laiptų, atsitrenkė į spintą. Aš stengiuosi padėti, jei pamatau tokią situaciją, žinau, kaip sunku yra tylėti, laikyti viską savyje. Jei moteris nieko nesako, nereiškia, kad viskas gerai. Reikia paklausinėti, galų gale moteris papasakos, o kartais užtenka išsikalbėti, kad priimtum tinkamą sprendimą“.
„Aš žinau, kaip sunku išlipti iš tokių santykių, drasko vidiniai prieštaravimai, kur eisiu, ką pagalvos visuomenė, savyje turi nugalėti daug barjerų. Moteris nenori, kad kas nors sužinotų, bijo pasmerkimo, nes užgrius lavina kaltinimų, ne užuojauta, ne palaikymas“, – sakė pašnekovė.
Anot Vaidos, ne visos moterys supranta šios problemos dydį. Britanijoje gyvena ir tokių tautiečių, kurios naudojasi smurtu šeimoje kaip priežastimi gauti paramą iš valstybės. „Moterys duoda viena kitai patarimus, kaip apsimesti smurto aukomis vien tam, kad savivaldybė skirtų būstą. Tai yra baisu. Jei kris įtarimo šešėlis, tuomet moterims bus dar sunkiau kreiptis pagalbos“, – tokią aferą Vaida teigė pastebėjusi socialiniuose tinkluose.
Kur kreiptis patiriant smurtą šeimoje:
- Visą parą veikianti pagalbos linija smurto šeimoje aukoms: 0808 2000 247. Daugiau informacijos: http://www.nationaldomesticviolencehelpline.org.uk
- Organizacija „Women’s Aid“: http://www.womensaid.org.uk
- Organizacija „Refuge“: http://refuge.org.uk
- Smurtą patiriančios moterys gali gauti pagalbą ir lietuviškai. Apie tai skaityk šiame Anglija.lt straipsnyje.
Kokia tavo nuomonė šia tema? Ar yra tekę susidurti su smurtu šeimoje, ar manai, kad tai rimta problema?
Jolanta Terminaitė, Anglija.lt
