PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas konferencijos Vengrijoje metu paragino šalis „pasidalinti tuo, kas būtų naudojama trečiajai vakcinos dozei (angl. „booster“), siekiant padėti toms vietoms, kuriose vakcinacija vyksta nepageidaujamu tempu", rašoma „Forbes“.
Jis atkreipė dėmesį, kad turtingųjų valstybių „vakcinų atsargų kaupimo“ strategija didina riziką, kad žemo vakcinacijos lygio šalyse išsivystys sunkesnės atmainos, nuo kurių vėliau gali neapsaugoti ir esamos vakcinos.
Ne tik itin užkrečiama delta atmaina tapo dar virulentiškesnė, bet ir „gali atsirasti dar daugiau nerimą keliančių atmainų“, jei virusui bus suteikiama galimybė laisvai plėtotis šalyse, kuriose vakcinacijos plėtra bus nepakankama, perspėjo T. A. Ghebreyesusas.
PSO skaičiavimais, net 75 proc. iš 4,8 mlrd. vakcinų dozių buvo paskirstyta vos 10-yje šalių. Tuo metu pasaulyje bent tuzine valstybių vakcinuotų žmonių skaičius nesiekia ir 1 proc., o visoje Afrikoje mažiau nei 2 proc. buvo paskiepyti nuo koronaviruso.
Suabejota trečiojo skiepo reikalingumu
Maža to, PSO vadovas suabejojo, ar „boosters“ (trečiasis ar kiti papildomi skiepai) išvis yra efektyvūs. Keliomis dienomis anksčiau pasaulinės organizacijos vyr. mokslininkas Soumya Swaminathanas pabrėžė, kad „šiandien turima informacija nerodo „boosters“ būtinybės“.
PSO pabrėžiama, kad trečiasis ir vėlesni skiepai nuo koronaviruso turėtų būti skiriami tik asmenis su nusilpusia imunine sistema.
Daugelis pasiturinčių valstybių, įskaitant ir Lietuvą, pradėjo svarstymą dėl trečiojo skiepo būtinybės. JAV planuojama trečiąjį skiepijimo ratą pradėti rugsėjo mėnesį, sulaukus sveikatos apsaugos priežiūros agentūrų FDA ir CDC patvirtinimo. JAV valdžios atstovai remiasi turimais duomenimis, kad po šešių mėnesių nuo skiepijimo „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinomis, jų poveikis gali susilpnėti. Tačiau dalis mokslininkų tvirtina, kad skubama pakartotinai skiepyti žmones remiantis dar neužbaigtais tyrimais.
Ir atvirkščiai, „Science“ žurnale praėjusią savaitę buvo paviešintas tyrimas, kuris patvirtino PSO nuogąstavimus: nesidalijimas vakcinomis su šalimis, kuriose jų labiausiai reikia, gali nulemti dar pavojingesnių COVID-19 atmainų atsiradimą. Mokslininkai nustatė, kad ilgalaikėje perspektyvoje vakcinų perskirstymas valstybėse gali sumažinti rizikų skaičių, rašoma „Forbes“.
Kodėl kalbama apie trečiosios vakcinos dozės poreikį ir kam jų reikia
Pastaruoju metu vis daugiau tyrimų rodo, kad žmonės su silpna imunine sistema neužsitikrino tinkamos apsaugos nuo COVID-19 viruso skiepijantis standartiniu, visiems taikomu tempu. Skirtingai nei paprasti žmonės, nusilpusią imuninę sistemą turinčių žmonių organizmuose gali būti nesusiformavę pakankamai antikūnų po dviejų COVID-19 vakcinos dozių.
Todėl JAV jau rugpjūčio viduryje buvo paskelbta, kad tokiems asmenims bus siūloma pasiskiepyti papildoma „Moderna“ ar „Pfizer/BioNTech“ vakcinos doze. O kiek vėliau buvo pranešta ir apie trečiąjį skiepą („booster“), pradedant nuo rugsėjo 20-osios sveikiems ir turintiems imunitetą nuo COVID-19 asmenims. „Boosters“ skiepų programa bus leidžiama naudotis asmenims, nuo kurių antrojo skiepo bus praėję ne mažiau nei 8 mėnesiai.
Čikagos (JAV) universiteto profesorė Emily Landon portalui „Scitechdaily“ paaiškino, kuo skiriasi „booster“ ir trečiasis skiepas. Pastarojo atveju, nepaisant to, kad dozė yra vienoda, yra siekiama padėti žmonėms, kurių sveikatos būklė neleido susiformuoti imunitetui po pirmųjų dviejų vakcinų. „Booster“, arba paspartinimas, yra naudingas ir naudojamas tuo atveju, kuomet imunitetas sveikam žmogui susiformuoja tinkamai, tačiau ilgainiui susilpnėja.
JAV taip pat, bent jau kol kas, rekomenduojama vakcinavimui pagerinti naudoti to paties gamintojo vakciną, kaip ir pirmųjų skiepijimų atveju. Tačiau mokslininkė pažymi, kad „jeigu niekaip negalite gauti tos pačios vakcinos, tiks ir kito gamintojo“.
Kodėl iš anksto niekas negalėjo pasakyti, kad reikės papildomų skiepijimų?
JAV profesorės teigimu, mokslas vis dar renka duomenis apie tai, kaip COVID-19 vakcinos veikia ir kiek ilgai jos apsaugo nuo viruso, o ypač – nuo naujų jo atmainų. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro sprendimas leisti trečią sykį skiepytis silpną imuninę sistemą turintiems asmenims siejamas su gautais duomenimis, kurie parodė, kad šios žmonių grupės yra itin pažeidžiamos infekcijoms dėl susiformavusio silpno ar išvis nesusiformavusio imuniteto. Ji taip pat patvirtino, kad JAV valdžia reaguos į naujus duomenis apie vakcinų poveikį ateityje ir pagal tai nustatinės vakcinavimo tvarką.
E. Landon taip pat patvirtino, kad „beveik nėra abejonių dėl daugelio žmonių papildomo skiepijimo kažkuriuo metu ateityje“. „Gera žinia yra ta, kad sveiki žmonės bet kokiu atvejų turėtų būti bent kažkiek apsaugoti savo COVID-19 vakcinų. Nepaisant to, kad kai kurie sveiki ir vakcinuoti asmenys užsikrečia COVID-19 infekcija, ji pasireiškia ne taip sudėtingai ir nėra tokia dažni atvejai, kaip neskiepytųjų. Štai kodėl svarbu žmonėms, kurie dar nepasiskiepijo, tai padaryti kuo greičiau“, – aiškino ji.
Neaiški rizika, trūksta duomenų
Skubiosios medicinos gydytojas Jeremy Faustas iš Brighamo ir moterų ligoninės „ABC News“ tikino esantis skeptiškai nusiteikęs dėl galimo trečiojo skiepo naudos visos populiacijos mastu.
„Rizikos nėra aiškios ir nauda nėra aišku. Aš, kaip atsakingas medikas, negaliu dabar kam nors duoti (tokio) patarimo, kuomet negaliu pasverti šių dviejų dalykų“, – perspėjo jis, sakydamas, kad tai būtų „dūris tamsoje“.
„Pfizer“ ir „Moderna“ skelbia, kad po trečiojo skiepo faktiškai išnyksta netgi nesunkūs šalutiniai poveikiai – pakilusi temperatūra, skausmas rankoje ar nuovargis – tačiau išlieka itin retai pasitaikanti rimtesnių šalutinių poveikių, tokių kaip miokarditas, rizika.
J. Faustas pažymėjo, kad klinikinių tyrimų duomenys ir realaus pasaulio vakcinų sėkmė yra nepaneigiamas „dėjimas į krepšį“ šiuo metu, tačiau trečiosios dozės poveikis dar yra „neištirta teritorija“.
„Mokslas čia dar neveikia. Ir tai nėra ta vieta, kurioje mes jau būtume buvę kada nors anksčiau“, – pareiškė J. Faustas, pažymėjęs, kad miokardito rizika, nors ir retai pasitaikanti, tačiau dažniau pastebima po antrosios mRNA vakcinos dozės.
„Ką darys trečioji dozė, – klausia J. Faustas. – Ar trečioji dozė hospitalizuos daugiau žmonių dėl miokardito, nei iš tikrųjų gautume mainais už trečiąją vakcinos dozę? Mes realiai to nežinome“.
JAV generalinis chirurgas Vivekas Murthy, atstovaujantis valstybės poziciją sveikatos apsaugos klausimais, ir anksčiau šią savaitę skelbęs apie galimą trečiosios vakcinavimo bangos pradžią rugsėjo pabaigoje, pareiškė, kad „saugumas yra absoliučiai privalomas šiame procese“.
„Mes neaktyvuosime plano, jeigu FDA nepritars ir nepatvirtins, kad trečioji dozė yra saugo. Taigi, viską lems būtent tai“, – aiškino jis „ABC News“.
