10. Uraganas Katrina pagerino vaikų sveikatą
Katrina buvo vienas iš daugiausia aukų pareikalavusių uraganų, kada nors nusiaubusių JAV. 85 % Naujojo Orleano teritorijos liko po vandeniu, žuvo beveik 2000 žmonių. Potvynio padariniai: sunaikintas miestas, daugybė benamiais tapusių žmonių, apie 80 milijardų dolerių siekiantys nuostoliai ir... pagerėjusi vaikų sveikata.
Prieš Katriną Naujojo Orleano dirvožemyje buvo itin didelė švino koncentracija. Tai tiesiogiai lėmė, kad vaikų kraujyje taip pat būdavo didelis kiekis šios medžiagos, dėl kurios lėtėja protinis vystymasis, prastėja bendra sveikatos būklė. Praūžus Katrinai potvynis nuplovė labiausiai užterštą dirvožemio sluoksnį. 2010-aisiais atlikto tyrimo duomenimis, švino kiekis dirvožemyje sumažėjo net 39 %, mažiau švino buvo aptinkama ir po uragano gimusių vaikų kraujyje. Taigi didžiulės šalį sukrėtusios tragedijos dėka pradėjo gimti sveikesni vaikai.
9. Žudynės, pasibaigusios Indijos nepriklausomybe
8. Žlugusi ekspedicija paskatino tyrinėjimus
Dauguma tikriausiai girdėjo apie 1845 m. žlugusius bandymus atrasti Šiaurės vakarų kelią ir atverti naują pasaulinį prekybos maršrutą. Ekspedicijos dalyviai išmirė nuo įvairių ligų ir bado, buvo rasta ir kanibalizmo pėdsakų. Bet mažiau žinomas faktas, kad ekspedicijos dingimas turėjo teigiamos įtakos tolimesniems europiečių tyrinėjimams. Franklino ekspedicijai negrįžtant jiems surasti buvo rengiamos kitos ekspedicijos, remtos britų valdžios ir J. Franklino žmonos.
Metai po metų vis naujos ekspedicijos buvo siunčiamos į šaltus Kanados vandenis ir grįždavo surinkę vis naujos informacijos. Vieno laivo įgulai pavyko jūrlapyje nubraižyti naujus Kanados pakrantės kontūrus, kita atrado seniai ieškotą Šiaurės vakarų kelią, jungiantį Atlanto ir Ramųjį vandenynus šiaurinėje Kanados pusėje. Treti iš vietinių inuitų genčių išmoko išgyvenimo šiaurėje gudrybių, palengvinusių tolimesnius tyrinėjimus: pradėjo naudotis rogėmis keliaujant per ledą, medžioti maistą vietoj sunkių nešulių su maisto atsargomis iš Europos tampymo. Trumpai tariant, žmonės išmoko išgyventi atšiauriomis sąlygomis taip padarydami įmanomomis ateityje pasaulį pakeitusias ekspedicijas.
7. Branduolinės katastrofos, padėjusios suklestėti gyvūnijai
Priklausomai nuo jūsų amžiaus žodžiai „branduolinė katastrofa“ siesis su vienu iš vardų: Černobyliu arba Fukušima. Tai buvo siaubingos tragedijos, palikę ryškius randus jas patyrusiose tautose. Abiejų katastrofų metu į aplinką pateko milžiniški kiekiai radiacijos, kurios poveikis bus jaučiamas dar ištisus dešimtmečius. Keisčiausia, kad jos kartu prisidėjo prie vietinės gyvūnijos išsaugojimo. Skamba neįtikėtinai, tačiau radioaktyvios atliekos gali būti naudingos gyvūnams. Dėl Fukušimoje įvykusio sprogimo metu išsiskyrusios radiacijos mokslininkai dabar gali sekti prie išnykimo slenksčio atsidūrusius paprastuosius tunus pagal juose esančio cezio kiekį. Po Černobylio katastrofos dėl pasklidusios radiacijos gyventojai buvo evakuoti iš miesto, jis buvo visiškai apleistas, tad čia sugrįžo prie išnykimo ribos atsidūrę gyvūnai. Dabar čia tikras gyvūnijos klestėjimo renesansas, kokio nebuvo ištisus dešimtmečius.
6. Pražūtinga kelionė, lėmusi revoliuciją botanikoje
Du kompetencija nepasižymintys Viktorijos laikų tyrinėtojai – R. Burkė ir W. Willsas – organizavo ekspediciją per Australiją, kurios metu žuvo beveik visi jos dalyviai. Ši ekspedicija buvo vertinama kaip tikra nelaimė, išskyrus vieną momentą – vienas iš komandoje buvusių tyrinėtojų surinko pavyzdžių, padariusių tikrą perversmą botanikoje. 1860-aisiais Australijos flora buvo dar mažai ištyrinėta. Viskas pasikeitė prasidėjus R. Burkės ir W. Willso ekspedicijai. Jų komandos narys H. Beckleris buvo tikras botanikos entuziastas, visos kelionės metu jis rinko įvairiausių augalų pavyzdžius. Prieš pat tragišką ekspedicijos pabaigą 1860-ųjų spalį H. Beckleris iš jos pasitraukė, tuo metu jis buvo surinkęs apie 500 skirtingų augalų rūšių, iš kurių 45 mokslui buvo visiškai nežinomos. Tai buvo vienas iš didžiausių Australijos botanikos „laimikių“. H. Becklerio surinktais pavyzdžiais naudojamasi jau daugiau nei 150 metų nuo pirmojo paskelbimo.
Laukite tęsinio
