Britanijai liko keturios galimos kryptys: pritarti susitarimui, išstoti iš Europos Sąjungos nesudarius susitarimo, susiderėti dėl ilgo „Brexit“ atidėjimo, kad būtų galima parengti naują strategiją, arba visai sustabdyti „Brexit“ procesą.
Visais keturiais atvejais veiksmų eiga būtų skirtinga, tačiau, atrodo, kad pasirinkus bet kurį iš jų, Th. May turės atsistatydinti arba šaliai teks surengti pirmalaikius rinkimus. Tikėtina, kad nutiks abu dalykai.
Išstojimas sudarius susitarimą gegužės 22-ąją
Britų parlamentarai du kartus triuškinama balsų dauguma atmetė praėjusių metų lapkritį Londono ir Briuselio parengtą išstojimo sutarties projektą.
Naujas balsavimas dėl šios sutarties, numatančios ilgą pereinamąjį laikotarpį ir laiko deryboms dėl prekybinių ryšių, bus organizuotas tik tuo atveju, jei Th. May įsitikins, jog susitarimas turės pakankamą palaikymą, kad būtų patvirtintas.
Desperatiškai bandydama užsitikrinti įstatymų leidėjų palaikymą susitarimui, premjerė pareiškė, kad atsistatydins prieš prasidedant deryboms su ES dėl tolesnių prekybinių ryšių, jei parlamentas jį patvirtins.
Jei toks planas pavyktų, Britanija paliktų ES gegužės 22 dieną, o Th. May kažkuriuo metu vasarą atsistatydintų.
Tarp galimų kandidatų pakeisti Th. May minimi Davidas Lidingtonas, Michaelas Gove'as, Borisas Johnsonas, Jeremy Huntas, Sajidas Javidas ir Dominicas Raabas.
Išstojimas nesudarius susitarimo balandžio 12-ąją
Jei sutartis nebus patvirtinta ir nebus sutarta dėl kitos veiksmų eigos, Jungtinė Karalystė turėtų palikti ES be susitarimo. Tai sukeltų rimtų ekonominių problemų abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse ir grūstis sienos kirtimo punktuose, nors buvo imtasi priemonių tokioms rizikoms sumažinti.
Europos Komisija pirmadienį pareiškė, kad šis scenarijus „vis labiau tikėtinas“, ir paskelbė, jog užbaigė pasirengimą galimam „Brexit“ nesudarius susitarimo.
Th. May neatmetė galimybės, kad šaliai gali tekti palikti ES be sutarties, nors parlamentarai nubalsavo prieš tokį scenarijų.
Naujas planas, ilgas „Brexit“ atidėjimas
Įstatymų leidėjai trečiadienį dalyvavo virtinėje „indikacinių balsavimų“ dėl įvairių alternatyvų, susijusių su „Brexit“, įskaitant galimybę atmesti Th. May sudarytą susitarimą ir atsisakyti kai kurių jos nubrėžtų „raudonųjų linijų“, pavyzdžiui, dėl laisvo piliečių judėjimo nutraukimo.
Tačiau nė viena iš aštuonių alternatyvų, įskaitant galimybę likti ES muitų sąjungoje arba apskritai atšaukti „Brexit“ procesą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį, per balsavimus neužsitikrino reikiamo įstatymų leidėjų palaikymo. Vis dėlto pirmadienį planuojama pabandyti dar kartą – tuomet būtų balsuojama dėl didžiausio palaikymo sulaukusių atmestų variantų.
Jei nepavyks sutarti dėl tolesnės veiksmų krypties, Jungtinė Karalystė gali paprašyti ES lyderių atidėti „Brexit“ gerokai ilgesniam laikui.
Tokiu atveju Britanijai tektų gegužės pabaigoje rengti Europos parlamento rinkimus.
Europos Komisija, Bendrijos vykdomosios valdžios institucija, rekomendacijose ES lyderiams nurodė, kad šiuo atveju „Brexit“ turėtų būti atidėtas bent iki 2019 metų pabaigos ar net ilgesniam terminui, kad būtų pakankamai laiko tinkamai peržiūrėti „Brexit“ strategiją.
Šiuo atveju Britanija taip pat turėtų laiko paskirti naują vyriausybės vadovą, jei Th. May atsistatydintų.
Toks scenarijus atvertų kelią kitoms galimybėms, pavyzdžiui, visuotiniams rinkimams arba antram referendumui dėl „Brexit“.
Britanijos rinkimų komisija yra numačiusi biudžetą Europos Parlamento rinkimams ir yra pasirengusi juos organizuoti, tačiau Th. May sako, jog šio kelio pasirinkimas būtų „nepriimtinas“.
„Brexit“ proceso nutraukimas
Tai mažiausiai tikėtinas scenarijus, visgi, tokia galimybė, nors labai menka, egzistuoja.
Šeštadienį Londone, skirtingais vertinimais, nuo 500 tūkst. iki milijono žmonių susirinko į demonstraciją reikalauti antro „Brexit“ referendumo.
Europos Teisingumo Teismas yra paskelbęs, kad Britanija galėtų vienašališkai atšaukti notifikaciją dėl ES sutarties 50-ojo straipsnio – formalią procedūrą, kuria buvo pradėtas pasitraukimo iš ES procesas.
Visuotiniai rinkimai
Jei parlamentas ir vyriausybė neįveiks priešpriešos, Th. May gali inicijuoti pirmalaikius rinkimus.
Tokiu atveju būtų išrinktas naudos sudėties parlamentas ir jei kažkuri politinė jėga užsitikrintų aiškią daugumą, prie šalies vairo stotų stipresnė administracija.
Visgi abiem didžiosioms partijoms būtų rimtas iššūkis pristatyti aiškią poziciją dėl „Brexit“, kurią palaikytų visi jų parlamentarai.
