Anksčiau per šį posėdį parlamentas pritarė, kad „Brexit“ data būtų atidėta iki gegužės 22-osios, jeigu per kitą balsavimą būtų patvirtinta premjerės Theresos May siūloma išstojimo iš Europos Sąjungos sutartis. Jeigu įstatymų leidėjai trečiąkart atmestų vyriausybės parengtą „Brexit“ susitarimą, šalis iš Bendrijos turėtų išstoti balandžio 12-ąją.
Iš pradžių planuota, kad Jungtinė Karalystės pasitrauks iš ES kovo 29-ąją, bet per praeitą savaitę vykusį viršūnių susitikimą bloko lyderiai sutiko šį žingsnį atidėti, kad suteiktų Londonui galimybę apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.
J, Bercow siūlė įstatymų leidėjams balsuoti dėl aštuonių galimų „Brexit“ scenarijų. Tarp jų buvo galimybė išstoti be jokios sutarties balandžio 12-ąją, planas „Bendroji rinka 2.0“ (Common Market 2.0), perėjimas prie santykių, kokius su bloku palaiko Norvegija, pasiūlymas po „Brexit“ sukurti nuolatinę muitų sąjungą su ES, vadinamasis leiboristų „alternatyvusis planas“, galimybė atšaukti „Brexit“, naujas referendumas ir konservatorių įstatymų leidėjo Marcus Fysho () pasiūlytas „atsarginis planas“.
Plano „Bendroji rinka 2.0“ šalininkai siūlė Britanijai likti ES bendrojoje rinkoje ir susitarti su bloku dėl laikinos muitų sąjungos, galiosiančios, kol jai bus rasta alternatyva. Ši galimybė sulaukė didžiausio parlamentarų palaikymo, bet vis dėlto buvo atmesta 272 balsais prieš 264. Be to, Th. May jai ne kartą buvo išreiškusi nepritarimą.
Panašus į šią priemonę vadinamasis EFTA/EEA scenarijus siūlė šaliai likti Europos ekonominėje erdvėje ir iš naujo įstoti į Europos laisvosios prekybos asociaciją, tačiau pasitraukti iš muitų sąjungos.
Opozicinės Leiboristų partijos lyderio Jeremy Corbyno siūlytas penktasis variantas numatė glaudaus ekonominio bendradarbiavimo su ES planą, įskaitant „visuotinę muitų sąjungą“ ir „glaudų bendradarbiavimą“ su bloko bendrąja rinka.
Šeštuoju variantu, pateiktu Škotijos nacionalinės partijos (SNP), buvo siūloma atšaukti „Brexit“, jeigu likus kelioms dienoms iki planuojamo išstojimo parlamentas nepritartų sutarčiai su Briuseliu. Tokiu atveju įstatymų leidėjai būtų turėję balsuoti dėl išstojimo iš ES be susitarimo, ir jeigu tokia galimybė būtų atmesta – apskritai atšaukti procesą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį.
Be to, leiboristai siūlė dar vieną galimybę: surengti referendumą dėl bet kurio iš susitarimo su Briuseliu variantų.
Paskutinis, vadinamasis M. Fysho variantas numatė, kad vyriausybė turėtų susitarti su ES dėl dvejų metų pereinamojo laikotarpio, kurio metu Britanijos prekės galėtų būti netrikdomai tiekiamos Bendrijos rinkai, nors pati šalis iš bloko būtų formaliai pasitraukusi. Bet to, pagal šį planą siūlyta, kad Londonas iki 2020 metų toliau mokėtų įmokas į ES biudžetą.
Per šiuos balsavimus Th. May kabineto ministrai susilaikė. Nė vienas iš siūlytų aštuonių scenarijų negavo balsų daugumos.
