„Mes kovojame už tėvynę ir padarysime viską, kad perduotume ją ateities kartoms, savo vaikams, anūkams. Taip susiklostė likimas, taip norėjo Dievas, jei taip galima pasakyti: tokia sunki, bet garbinga misija ‒ ginti Rusiją ‒ krito ant mūsų pečių“, ‒ aiškino V. Putinas, kreipdamasis į 11 kariškių, kuriems buvo įteikti apdovanojimai.
Pasak Rusijos vadovo, kurį cituoja „The Moscow Times“, invazijos į Ukrainą, kuri, Vakarų duomenimis, pareikalavo 800 tūkst. kariuomenės aukų, dalyviai „yra ištikimi šlovingiems savo tėvų, senelių ir prosenelių priesakams“. „Rodydami drąsą, jie, jūs stovite Rusijos sargyboje, drąsiai kovodami už tiesą ir teisingumą, už taiką, už mūsų žmonių ateitį“, ‒ sakė V. Putinas.
Maža to, V. Putinas atviru tekstu šlovino karių „ėjimą mirti“ ir prilygino istorinius mūšius šių dienų realijoms.
Jis pasakojo, kad per „vieną iš Rusijos imperijos karų“ XIX a. kareiviai buvo metami į neabejotiną mirtį, kad forsuotų Dunojų, ir pavadino tai „didžiule garbe“ kariniam ordinui. „Žmonės ėjo į mirtį. Ir kokius žodžius jie pasirinko: jūsų pulkui teko didžiulė garbė. Jums ir man teko didžiulė garbė ginti Rusiją“, ‒ reziumavo V. Putinas.
V. Putino minimas istorinis įvykis tikriausiai yra Svistovo mūšis 1877 m. birželį, Rusijos ‒ Turkijos 1877-1878 m. karo metu. Tuomet Rusijos karinė vadovybė nusprendė forsuoti Dunojaus upę ir pralaužė Turkijos pajėgų įtvirtinimus.
Rusijos istorikų teigimu, Vakaruose karo teoretikai tikino, kad forsuojant upę rusai praras 25-30 tūkst. karių, tačiau realybėje nuostoliai buvo gerokai mažesni. Anot įvairių Rusijos istorikų, mūšio metu žuvo apie tūkstantį rusų ir keli šimtai turkų.
Daugiau nei pusė rusų teigė, kad karas turėjo neigiamos įtakos jų gyvenimui
Prieš trejus metus Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje pablogino 54 proc. rusų gyvenimą, rodo invazijos metinių proga „Chroniki“ atliktos apklausos rezultatai. Tik 9 % piliečių teigė, kad vadinamoji „specialioji operacija“ (SVO) turėjo teigiamos įtakos jų kasdieniam gyvenimui, o 32 % nepastebėjo jokių pokyčių. Be kita ko, 36 proc. respondentų skundėsi pablogėjusia finansine padėtimi. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, tokių rusų dalis padidėjo 9 procentiniais punktais. Be to, 40 proc. respondentų teigė, kad pradėjo dirbti daugiau nei prieš karo veiksmus, ir tik 6 proc. pajuto darbo krūvio sumažėjimą.
Per dvejus metus nuoseklių karo šalininkų skaičius sumažėjo nuo 23 proc. iki 18 proc. Prie jų priskiriami ir tie, kurie vienu metu palaiko invaziją į Ukrainą, nepritaria kariuomenės išvedimui ir taikos derybų pradėjimui nepasiekus užsibrėžtų tikslų, taip pat mano, kad biudžeto deficito sąlygomis vyriausybės prioritetas turėtų būti kariuomenė, o ne socialinė sritis. Taikos šalininkų dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 20 proc. iki 21 proc. Jais laikomi žmonės, kurie nepritaria visiems trims išvardytiems punktams. Tarp rusų, manančių, kad karas neigiamai veikia jų gyvenimą, parama karui yra 22 proc. mažesnė nei visų respondentų vidurkis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
