Galingiausia pasaulio ekonomika ne visiems garantuoja gerovę. Benamiai Niujorko gatvėse - įprastas reginys, rašo „Lietuvos žinios“.
Stiprėjanti nelygybė didžiuosiuose Amerikos miestuose grasina masiniais neramumais ir didesniu gyventojų mirtingumu. Apie tai perspėja Jungtinių Tautų (JT) atliktas tyrimas.
Nelygybės gėda
120 didžiųjų pasaulio miestų ištyrę mokslininkai nustatė, kad nelygybė Niujorke gerokai viršija rekomenduojamas normas. Daugiausia gyventojų turintis JAV miestas pagal lygybės indeksą atsidūrė devintojoje nuo galo sąrašo vietoje, o tokie didmiesčiai kaip Atlanta, Naujasis Orleanas, Vašingtonas ir Majamis šiuo metu labiau lygiuojasi į Kenijos sostinę Nairobį ar Dramblio Kaulo Kranto miestą Abidžaną, o ne į kitų pažengusių pramoninių valstybių metropolius.
Pasak kasmet atliekamo tyrimo autorių, rasė vis dar yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių nelygybės dydį JAV ir Kanados miestuose. Juodaodžiai ir ispanakalbiai dažniausiai uždirba gerokai mažiau negu baltaodžiai, be to, trumpesnė ir jų vidutinė gyvenimo trukmė. Pasak tyrimo autorių, tokia nelygybė kelia vis didesnę įtampą ir netolimoje ateityje gali išprovokuoti masinius neramumus.
Indija sparčiai vejasi
Tyrėjai taip pat nustatė, kad nelygybė vis sparčiau didėja Indijoje, kuri ėmėsi liberalizuoti ekonominę politiką ir aktyviai įsiliejo į pasaulinę rinką. Vis dėlto didžiausia nelygybė išlieka Pietų Afrikos Respublikos, Namibijos ir Lotynų Amerikos miestuose. Kinijos sostinės Pekino gyventojai iki šiol gali džiaugtis gana lygiu turto pasiskirstymu, nors čia ekonomikos pertvarka itin sparti.
Europos valstybės taip pat tradiciškai išlaiko aukštą lygybės lygį. Kaip teigiama tyrėjų ataskaitoje, didžiausiais laimėjimais šioje srityje gali džiaugtis Danijos, Suomijos, Olandijos ir Slovėnijos gyventojai, o „labiausiai nuo nelygybės kenčia Graikija, Didžioji Britanija, Ispanija ir Rytų Europos miestai“.
Tyrimo autoriai kliovėsi vadinamuoju Gini koeficientu, kuris rodo kapitalo koncentracijos lygį ir dažniausiai yra naudojamas tirti turto pasiskirstymą tam tikroje visuomenėje. 2006 metais JAV Gini koeficientas buvo pasiekęs rekordinę 47 punktų ribą, o daugelyje Europos šalių šis rodiklis neviršija 36.
Laisvas judėjimas
Manoma, jog šiais metais miestų gyventojai pagal skaičių pirmą kartą istorijoje pranoko kaimo vietovių gyventojus. Tyrimo rezultatai rodo, kad masinė žmonių migracija iš kaimo į miestą artimiausiu metu neturėtų liautis ar sulėtėti. 2050 metais miestiečiai turėtų sudaryti apie 70 proc. visų Žemės gyventojų. Per mėnesį besivystančiose pasaulio valstybėse iš kaimo vietovių į miestus persikelia gyventi maždaug 5 mln. žmonių.
Sparčiausia urbanizacija - Kinijoje. Šioje šalyje per pastaruosius 18 metų buvo pastatyti 49 nauji miestai. Kinijoje rimta problema tebėra itin didelis skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų pajamų.
2025 metais pasaulio didmiesčių sąrašo viršuje turėtų išlikti Japonijos sostinė Tokijus. Tuomet jame gyvens apie 36,6 mln. žmonių - daugiau negu Mumbajuje (26,4 mln.), Delyje (22,5 mln.), Dakoje (22 mln.) ir San Paule (21,4 mln.). Niujorke gyventojų padaugės nuo 19 mln. iki 21 mln., tačiau iš trečiosios didžiausių pasaulio miestų sąrašo vietos jis smuktelės į 7-ąją.
Žmonės ne tik masiškai kelsis iš kaimo į miestą, bet ir vis aktyviau judės tarp skirtingų miestų. Visame pasaulyje toliau sparčiausiai plėsis valstybių sostinės, o labiausiai mažės miestai tose šalyse, kurios turi neigiamą gyventojų prieaugį: visų pirma ES, Rytų Europoje ir Japonijoje. Tyrimo autoriai prognozuoja, kad miestiečius migruoti iš vieno miesto į kitą vis dažniau skatins ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir susirūpinimas dėl kenksmingos gyvenamosios aplinkos.
