Europa turi „žingsnis po žingsnio siekti nepriklausomybės nuo Jungtinių Valstijų“, – sakė F. Merzas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai Europa „vienaip ar kitaip“ nerūpi, sakė jis ir pavadino viceprezidento J. D. Vance‘o ir technologijų milijardieriaus Elono Musko propagavimą Vokietijos kraštutinių dešiniųjų vardu „ne mažiau skandalingu“ nei Kremliaus remiamas kišimasis į rinkimus.
69-erių metų F. Merzas yra politikos veteranas, atstovaujantis Vokietijos konservatyviems Krikščioniams demokratams.
Jis žinomas ne kaip ugningas politikas, o kaip verslą palaikantis politikas, dirbęs organizacijoje, kurios tikslas – skatinti JAV ir Vokietijos santykius.
Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europos žemynas Vašingtoną laikė svarbiausiu savo sąjungininku ir saugumo garantu.
Prieš trejus metus Rusijos įvykdyta invazija į Ukrainą – pirmasis didelio masto Europos sausumos karas nuo 1945 m. – parodė Europai, kad jai reikia permąstyti savo gynybą.
Tačiau netikrumas dėl JAV vadovavimo vadovaujant D. Trumpo administracijai priklausomybės klausimą privedė prie krizės.
Nors NATO jau seniai vyksta diskusijos dėl išlaidų pasidalijimo, dabar Europa susiduria su esminiu pasitikėjimo klausimu.
Nors visa Europa gynybai išleidžia daugiau kaip 290 mlrd. JAV dolerių (apie 276,7 mlrd. eurų), dėl susiskaidžiusios sistemos ir priklausomybės nuo JAV atsiranda didelis neefektyvumas.
Viename praėjusią savaitę paskelbtame vertinime nustatyta, kad Europai reikėtų šimtų tūkstančių naujų karių ir bent 260 mlrd. dolerių (apie 248 mlrd. eurų) didesnio finansavimo, kad be JAV atgrasytų Rusiją.
Berlynas turi įsipareigoti, kad išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP
„Trūksta daugybės pajėgumų“, – sakė Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ ekonomikos ekspertas Guntramas Wolffas.
Tikimasi, kad Vokietija, kaip didžiausia Europos ekonomika, turinti itin svarbią centrinę padėtį ir daug gyventojų, atliks pagrindinį vaidmenį.
Tačiau nepriklausomybė ypač gąsdina pačią Vokietiją, kurios karinėms išlaidoms vis dar daro įtaką Antrojo pasaulinio karo padariniai ir po jo dešimtmečius trukusi okupacija bei susiskaldymas.
Praėjusiais metais šalyje buvo dislokuota apie 50 tūkst. JAV karinių pajėgų narių – antroje vietoje po Japonijos.
Vokietija pareiškė, kad pernai įvykdė NATO nustatytą 2 proc. ekonomikos produkcijos išlaidų gynybai tikslą, tačiau daugelis balsų aljanse – ne tik JAV prezidentas D. Trumpas – ragino didžiausią Europos ekonomiką prisidėti kur kas daugiau.
Berlynas turėtų kuo greičiau įsipareigoti, kad išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. bendrojo vidaus produkto, pirmadienį rašė Prahoje įsikūrusio Europos vertybių centro saugumo politikos analitinio centro direktorius Jakubas Janda.
„Jei Vokietija tai padarys, dauguma Europos valstybių paseks jos pavyzdžiu, o Jungtinės Valstijos nepaliks Europos“, – teigė jis.
Vokietijos priklausomybė nuo JAV
Vokietijos verslas yra priklausomas nuo prekybos su Jungtinėmis Valstijomis, todėl šalis yra pažeidžiama dėl Vašingtono grasinimų tarifais.
Svarbiausiose srityse, įskaitant technologijas ir gynybą, Vokietija pasikliauja Jungtinėmis Valstijomis, kai gauna specifinių užsakymų, kurių negali lengvai gauti Europoje.
Vokietijos ekonomika, kadaise buvusi stipriausia Europoje, pastaraisiais metais smuko, o pastaruosius dvejus metus mažėjo.
Pasak Užsienio santykių tarybos bendradarbės Europos klausimais Lianos Fix, F. Merzo pareiškimai yra didelis pokytis žmogui, užaugusiam Šaltojo karo laikų Vakarų Vokietijoje.
„Jam staiga tenka orientuotis visiškai kitokioje aplinkoje“, – teigė ji.
Baltųjų rūmų paskirtas milijardierius Elonas Muskas prieš sekmadienio balsavimą jam priklausančioje socialinės medijos platformoje „X“ ne kartą rašė, jog palaiko kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), o JAV viceprezidentas buvo susitikęs su AfD lydere Alice Weidel per Miuncheno saugumo konferenciją, kurioje taip pat pasiūlė, kad partijai neturėtų būti uždrausta dalyvauti valdyme.
F. Merzas labai nepatenkintai sureagavo į JAV pareigūnų žodžius prieš balsavimą, pareikšdamas, kad visų pirma E. Musko veiksmai „negali likti nepaneigti“.
Bus nutrauktas Merkel užsienio politikos kelias
Savo komentaruose pirmadienį jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, ką pavadino „nepriimtinu“ JAV bandymu susitarti su „Rusija dėl Ukrainos per europiečių galvas“.
Naujos Vokietijos rinkimų nugalėtojo kalbos leidžia manyti, kad bus nutrauktas 2005-2021 m. šaliai vadovavusios Angelos Merkel užsienio politikos kelias.
A. Merkel, kaip ir F. Merzas, priklausė Krikščionių demokratų partijai ir garsėjo glaudžiais santykiais su JAV prezidentu Baracku Obama, tačiau ji stengėsi palaikyti darbinius santykius ne tik su Vašingtonu, bet ir su Maskva bei Pekinu.
Tiesioginis F. Merzo pirmtakas Olafas Scholzas iš Socialdemokratų partijos (SPD) prieš trejus metus pateikė besikeičiančių Vokietijos tarptautinių aplinkybių viziją, apibūdindamas ją kaip „lūžio tašką“ istorijoje.
Kadangi manoma, jog kairioji SPD kartu su dešiniąja Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) sudarys didžiąją koaliciją, jie gali būti bent jau vieningos nuomonės.
Derybų dėl koalicijos prioritetas – užsienio politika ir saugumas
Vokietija ne tik didina išlaidas gynybai, bet ir pastaraisiais metais dislokavo bundesvero karius Lietuvoje, taip siekdama apsaugoti rytinį Europos Sąjungos flangą.
Praėjusią savaitę tyrime apskaičiuota, kad Vokietija turėtų padidinti savo metines išlaidas gynybai daugiau kaip 145 mlrd. JAV dolerių (138,4 mlrd. eurų), kad užtikrintų, jog Europa galėtų apsiginti nuo Rusijos, taip pat suteikti NATO papildomai 100 tūkst. karių.
Pirmadienį kalbėdamas F. Merzas užsiminė, kad jo pirmuoju prioritetu derybose dėl koalicijos su socialdemokratais bus užsienio politika ir saugumas.
Jis užsiminė, kad yra atviras Vokietijos konstitucinio „skolos stabdžio“, kuris nustatė griežtas biudžeto skolinimosi taisykles, atlaisvinimui.
„Būtent F. Merzo uberatlantinė ir fiskaliniu požiūriu konservatyvi CDU kilmė suteikia jėgos jo raginimams siekti nepriklausomybės nuo JAV ir suteiks jam pasitikėjimo, kad jis galėtų palaidoti skolos stabdį“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos, Europos analitinio centro, direktorius Markas Leonardas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
