7-ajame ir 8-ajame dešimtmetyje prie sovietinių laikų daugiabučių pastatytuose garažų masyvuose šiandien galima aptikti daug daugiau negu vien automobilius – garažuose įrengiamos ir arklidės, ir pirtys, ir net vaistinės.
Garažų masyvai yra plačiai paplitę visoje šalyje ir dabar jie atlieka naują – patalpų smulkiajam verslui – funkciją. Nors techniškai tai yra neteisėta ir policija su tokia praktika iš esmės bando kovoti, kai kuriose vietose tai yra toleruojama, nes užtikrina bent šiokį tokį stabilumą ir užimtumą sunkiais laikais.
„Čia darome viską, ką galime“, – sako jaunas vyras, kraunantis dėžes iš sunkvežimio milžiniškame Šanchajumi pramintame Maskvos garažų komplekse, kuriame yra šimtai tokių metalinių ar mūrinių „parduotuvių“.
Kaip ir visi kiti, dirbantys Šanchajuje, jis atsisako nurodyti AFP žurnalistui savo vardą, nes neturi oficialių dokumentų. Kiti garažų labirinte remontuoja variklius, keičia padangas ar yra atidarę laikinas kavines, kuriose parduoda karštą arbatą, šokoladinius batonėlius ir kebabus.
Vienas 22 metų amžiaus uzbekas AFP žurnalistui papasakojo, jog automobilius Maskvos garažų kompleksuose remontuoja jau šešerius metus. Paslaugomis naudojasi „nuolatiniai klientai, draugai“, pareiškė jis ir pridūrė, kad uždarbį pasidalija garažo savininkas ir darbuotojai.
Tam tikras stabilumas
Ieškodama neteisėtų migrantų, daugiausia iš buvusios sovietinės Vidurinės Azijos, Maskvos policija dažnai rengia reidus tokiuose garažų kompleksuose kaip Šanchajus. Miesto valdžia taip pat yra pažadėjusi nugriauti Šanchajų, kuris įsikūręs visai netoli pagrindinio Maskvos valstybinio universiteto pastato. Kai kurios Šanchajaus dalys jau buvo sulygintos su žeme.
Tačiau regionuose, kuriuose gyvenimas yra sunkesnis, šešėliniam garažų verslui leidžiama klestėti, nes vietos valdžia į tai žiūri pro pirštus. „Žmonės dirba garažuose, kad sumažintų veiklos išlaidas ir kad kuo labiau atsiribotų nuo valdžios, nuo žmonių, su kuriais jie nori turėti kuo mažiau ryšių“, – sako ataskaitą šia tema paskelbęs Sergejus Selejevas iš socialinių tyrimų paramos fondo „Chamovniki“.
Garažuose jis aptiko įvairiausių verslo rūšių – čia, pavyzdžiui, galima rasti arklidžių, kavinių, vaistinių ir pirčių. Kurortuose kai kuriuose garažuose net buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, kurios nuomojamos atostogautojams. Garažuose netoli kapinių prekiaujama antkapiais. Garažuose netoli didelių gamyklų subrangovai gamina atsargines dalis.
Kai kuriuose Rusijos miestuose šioje šešėlinėje garažų ekonomikoje pragyvenimui užsidirba iki 15 proc. dirbančių gyventojų. Kai kurie yra užsiregistravę kaip privatūs rangovai, kiti dirba nelegaliai ir daugelio uždarbis yra didesnis negu vidutinis vietos darbo užmokestis, sako S. Selejevas.
Ir ekonomikos pakilimo, ir krizės laikais „verslo garažų“ skaičius beveik nesikeičia, teigia jis, aiškindamas, kad tokia veikla žmonėms užtikrina „tam tikrą stabilumą, neatsižvelgiant į ekonomikos pokyčius“.
Maskvai dėl Krymo aneksijos ir veiksmų Ukrainoje Vakarų paskelbtos sankcijos ir naftos kainų kritimas sudavė skaudų smūgį nuo naftos ir dujų priklausomai Rusijos ekonomikai. Gerokai sumažėjo gyventojų perkamoji galia ir padaugėjo patiriančiųjų skurdą.
Oficialiais statistiniais duomenimis, skurdo lygis Rusijoje anksčiau šiais metais pasiekė aukščiausią per devynerius metus lygį – žemiau skurdo ribos gyveno 19,2 mln. rusų, arba 13,4 proc. gyventojų.
Ekonominis išlikimas
„Ši ekonomikos dalis į statistiką nepatenka“, – pareiškė AFP Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos sociologė Svetlana Barsukova. „Visgi tai yra svarbi dalis.“
Jos teigimu, garažų kompleksai šalyje nuo seno vaidina itin svarbų socialinį vaidmenį. Sovietiniais laikais, kai parduotuvės negalėjo pasigirti gausia prekių pasiūla, garažų savininkai juose taip pat laikė įvairias prekes ar daiktus, kurių galbūt prireiktų ateityje.
Garažuose prie savo automobilių krapštėsi visi vyrai, nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio. Tai buvo viena iš vos keleto vietų, kuriose jie galėjo laisviau bendrauti, nes tais laikais didžiąją socialinės veiklos dalį prižiūrėjo valdžia.
Žlugus komunizmui ir prasidėjus ekonominiam sąmyšiui, nemažai garažų virto sandėliais, kuriuose rusai kraudavo iš užsienio vežamas geidžiamas užsienietiškas prekes, kurias paskui perparduodavo. O vėliau jie tapo patogia vieta smulkiems aptarnavimo verslams įkurti.
Šiandien valdžia atokiau nuo Maskvos esančiuose vidutinio dydžio miestuose, kuriuose yra mažai darbo, o ir tas darbas, kurio pasitaiko, yra menkai apmokamas, į garažų verslą žiūri pro pirštus, nes tikisi, kad gyventojai nepastebės šalies ekonominių problemų, jeigu ji toleruos šešėlinę prekybą garažuose.
„Tai žmonių ir valdžios kompromisas“, – sako S. Barsukova. „Žmonės savo energiją atiduoda ekonominiam išlikimui, o ne politiniams protestams.“
