Vidurinės Azijos

Sovietų valdžia niekada nepasižymėjo tuo, kad labai saugotų savo piliečių gyvybes. Ne išimtis ir 1972-ųjų istorija Ukrainoje, kuomet nelaimę išgyvenusiame rajone buvo nuspręsta panaudoti branduolinį užtaisą – siekiant ištaisyti prieš tai padarytas klaidas. Nukentėjusiuosius tiesiog ignoravo.

Daugelis sirgalių priima sportą kaip talento, įnirtingo darbo bei sėkmės mišinį. Iš dalies jie, aišku, teisūs. Usainas Boltas už kitus sprinterius yra pranašesnis ir dėl įgimto gebėjimo bėgti trumpas distancijas. O štai Christiano Ronaldo be nuožmaus darbo, tikėtina, būtų gana vidutinis puolėjas.  Tačiau ne viskas taip paprasta. Akivaizdu, kad kai kurios valstybės yra labiau sėkmingos sporte, negu likusios.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame automobilių prekyba užsiimančios bendrovės vadovas kaltinamas fiktyviai nupirkęs ir pardavęs daugiau kaip 370 naudotų transporto priemonių. Kaip pirmadienį pranešė FNTT, atliktame tyrime nustatyta, kad per praėjusius metus kaunietis iš Vakarų Europos transporto priemonių pardavėjų nupirko 320 automobilių.

Balandžio 3-osios sprogimą Sankt Peterburgo metropolitene įvykdęs Akbaržonas Džalilovas neplanavo tapti mirtininku, juo bendrininkai pasinaudojo kaip „gyva bomba“. Tokią versiją tarp kitų tikrina teisėsaugos institucijos, nurodo naujienų agentūra „Interfax“, cituodama šaltinį. „Daugybė faktų liudija, kad įtariamas teroristas mirtininkas greičiausiai neplanavo susisprogdinti. Jis turėjo padėti bombas dviejose metropoliteno vietose ir pasislėpti.

Visur Rusijoje esantys metaliniai garažai, kuriuose keičiamos padangos, remontuojami baldai ir rūkoma žuvis, tapo tikraisiais šešėlinės ekonomikos centrais, kuriuose nemaža krizės alinamų šalies gyventojų dalis užsidirba pragyvenimui. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmetyje prie sovietinių laikų daugiabučių pastatytuose garažų masyvuose šiandien galima aptikti daug daugiau negu vien automobilius – garažuose įrengiamos ir arklidės, ir pirtys, ir net vaistinės.

2015 metais Ukraina įrodė, kad ji nėra nusiteikusi pasiduoti be mūšio. Šalis susivienijo prieš Rusijos agresiją, o prezidentas Vladimiras Putinas sužinojo, kad, jeigu jis nuspręstų realizuoti savo Novorosijos projektą, jam prireiktų kažko daugiau, negu kelių infiltruotų smogikų, rašo Aaronas Korva, Carlo Bildto, buvusio Švedijos užsienio reikalų ministro politinis patarėjas.

Dabartinė valdžia, sudėjusi ekonominio pakilimo pagrindus keliems dešimtmečiams, turėjo ir laiko ir resursų, kad paverstų Rusiją, jeigu ne dar viena Kinija, tai bent jau naujais Emyratais. Tačiau kas atsitiko iš tiesų? Klausia ir atsako Rusijos postindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius Vladislavas Inozemcevas.

Beveik pusė Lietuvos stambiausių pramonės įmonių sutiktų įdarbinti pabėgėlius, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakymu atlikta apklausa. Tai paaiškėjo spalio pabaigoje apklausus 150 įmonių vadovus, kurių buvo prašoma įvertinti pabėgėlių integravimo į darbo rinką galimybes. Apklausos duomenimis, 46 proc. respondentų nurodė, jog priimtų pabėgėlius į savo įmonę, 26 proc. nurodė, jog yra nepasirengę priimti tokių darbuotojų. Dar 28 proc.

Per JAV vadovaujamos koalicijos antskrydį anksčiau šį mėnesį buvo nukautas „al Qaeda“ sparno Sirijoje, kurį amerikiečių pareigūnai kaltina planuojant atakas prieš Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, lyderis, pranešė Pentagonas. Muhsinas al Fadhli žuvo per „kinetinį smūgį“ liepos 8 dieną, kai važiavo automobiliu netoli šiaurės rytinio Sirijos miesto Sarmados, nurodė JAV Gynybos departamento atstovas spaudai kapitonas Jeffas Davisas.

 Kazachstano Respublika gruodžio 16-ąją paminėjo 23-iąsias Nepriklausomybės metines. Lietuva viena pirmųjų užmezgė diplomatinius santykius su šia Vidurinės Azijos šalimi. Kazachų tautai Nepriklausomybės paskelbimas 1991-ųjų gruodį buvo ypatingas istorinis įvykis, nes ji šimtmečius neturėjo savo valstybės su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis. Šalis – viena turtingiausių pasaulyje pagal įvairias naudingąsias iškasenas - naftą, dujas, retuosius metalus.

 Kas iš tikrųjų buvo okupavęs Lietuvą ir ką reiškė sovietinė „tautų draugystė“ bei „internacionalizmas“? „Žinių radijo“ laidos „nelaisvės anatomija“ išvados negailestingos. Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas („Žinių radijas“) Sovietinis himnas skelbė: „...Į laisvę mums Leninas nušvietė kelią,padėjo kovoj didi rusų tauta, Mus partija veda į laimę ir galią, tautų mūs draugystė,kaip plienas tvirta.

Civilizuotas pasaulis niekaip negali atsigauti nuo šoko – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos dalies aneksijos. Ypač visus glumina tai, kad prieš tai kaip ir nebuvo jokios pastebimesnės įtampos, jokio „nuo senų laikų“ rusenančio konflikto. Istorijos kūrėju pasijutęs V.Putinas veikia absoliučiai ciniškai, su pasimėgavimu spjaudamas į veidą visai Trečiuoju pasauliniu karu šantažuojamai žmonijai.

2013 metai Rusijoje dažnai vaizdingai lyginami su linksmųjų kalnelių atrakcionu: įgudusiai pasiektus laimėjimus tarptautinėje arenoje keitė niekaip neišbrendamos ekonominės bėdos namų fronte ir dėmės, kritusios dėl sunkiai demokratiniu pavadintino valdžios elgesio. Taigi, dėl vykdomos užsienio politikos gavusi ne vieną progą pademonstruoti politinius raumenis ir pasikelti prestižą, viduje Rusija tvarkėsi kur kas prasčiau.

Iki 2014-ųjų pabaigos planuojamas tarptautinių pajėgų išvedimas iš Afganistano tik pablogins situaciją šalyje ir regione, teigė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) generalinis sekretorius, skelbia „RIA Novosti“. „Remiantis mūsų vertinimais, Tarptautinio saugumo paramos pajėgų išvedimas tik pablogins situaciją – radikalai regione ir šalyje suintensyvins savo veiklą KSSO priklausančiose valstybėse“, – sakė KSSO generalinis sekretorius Nikolajus Bordiuža.