Kruvinas išpuolis Mumbajuje parodė, jog šiuolaikiniams teroristams svarbiausia - ne aukų skaičius, o galimybė sulaukti žiniasklaidos dėmesio.
Šiurpūs įvykiai Indijos finansų sostinėje privertė pasaulį prisiminti vieną ryškiausių šio dešimtmečio istorinių įvykių - 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolius JAV. Būtent tada liepsnojančių dangoraižių fone pasaulis bene pirmą kartą iš tikrųjų „atrado“ terorizmą, rašo „Lietuvos žinios“.
Sumaištis dėl terorizmo
Kaip ir kiekvienas staigus praregėjimas, juo labiau sukeltas tokio skaudaus smurto akto, XXI amžiaus pradžios „nušvitimas“ privertė užmiršti keletą svarbių problemos aspektų. Terorizmą vis dažniau imta sieti išimtinai su islamo religija, o jo vykdytojai pavadinti aklo įniršio vedamais fanatikais, žudančiais niekuo dėtus žmones vos ne savo pačių malonumui.
Užmirštama, jog plataus masto terorizmas niekada nebuvo išskirtinis musulmonų kovos būdas. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, bombas sprogdino žydų nacionalistai Didžiosios Britanijos valdytoje Palestinoje, hinduistai tamilai sinhalų dominuojamoje Šri Lankoje, airių respublikonai Didžiojoje Britanijoje, baskų separatistai Ispanijoje, kairieji radikalai Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse.
Tai, kad šiuo metu didžioji išpuolių dalis vykdoma prisidengiant islamo religijos vardu, gali būti tik istorinis atsitiktinumas. Iš tiesų svarbiausias teroristų tikslas pastaruosius kelis tūkstančius metų - pradedant žydų zelotų sekta, kovojusia su romėnais - nesikeičia. Teroras turi kuo mažesnėmis sąnaudomis sukelti kuo daugiau skausmo ir baimės - nesvarbu, kas yra jo taikiniai ar organizatoriai.
Pasiruošę mirti lėtai
Šį kartą teroristinis išpuolis buvo įvykdytas Indijos finansų sostine vadinamame Mumbajuje. Iš pradžių stengtasi sukelti kuo daugiau sąmyšio - užpulta pagrindinė didmiesčio geležinkelio stotis, populiarus restoranas, policijos būstinė, ligoninė. Tačiau tikrasis žudikų tikslas buvo du prabangūs viešbučiai, puikiai žinomi miesto gyventojams ir turistams. Būtent juose beveik tris paras tęsėsi beprecedentė drama, „gyvai“ transliuojama viso pasaulio televizijos žiūrovams.
Mumbajaus išpuolis - pirmasis kartas nuo 2001 metų rugsėjo 11-osios, kai teroristams pavyko taip ilgai išlaikyti prikaustytą stambiausių žiniasklaidos kompanijų dėmesį.
Mumbajuje buvo įtikinamai pavaizduoti tęstinio teroristinio proceso „pranašumai“. Teroristai suvokė, jog išpuolio objektas turi būti pakankamai didelis ir svarbus, o pats smurto aktas trukti pakankamai ilgai, kad pritrauktų žiniasklaidos dėmesį ir maksimaliai padidintų įtampą. Bombų sprogdinimas jiems nebūtų atnešęs tokios didelės „sėkmės“.
Mumbajaus užpuolikai buvo pasiruošę mirti, tačiau jų žūtis turėjo ateiti tik po ilgos apsiausties - su savimi jie turėjo sauso maisto atsargų, kad nekamuotų alkis, ir narkotinių medžiagų, kad neužmigtų. Vargu ar teroristai buvo užsibrėžę tikslų būsimų aukų skaičių - gerokai svarbiau buvo kuo ilgiau priešintis Indijos specialiesiems daliniams, pademonstruoti nekenčiamos valstybės bejėgiškumą.
Teroristai imitavo įkaitų ėmimą. Dauguma tariamų įkaitų tikriausiai buvo nužudyti jau pirmosiomis valandomis, o vėliau Indijos kariai buvo priversti žingsnis po žingsnio brautis per nuolaužų ir lavonų krūvas, nežinodami, kas jų laukia priešakyje. Indijai tai reiškė pažeminimą, teroristams - triumfą.
Skleidžiant neapykantą
Žudynės Mumbajuje pademonstravo teroristų gebėjimą prisitaikyti. Turime pripažinti, jog pasaulis keičiasi, ir terorizmas keičiasi kartu su juo. Didžiulę reikšmę įgyjant masinės žiniasklaidos priemonėms, tampa vis lengviau plačiai paskleisti savąją žinią, kad ir kokia nusikalstama ar pamišėliška ji būtų.
Teroristai, dažniausiai būdami beviltiška mažuma, priversti ieškoti naujų būdų, kaip atkreipti į save visuomenės dėmesį. Žiniasklaida nemėgsta rutinos, jai reikia įtampos.
Teroristų sėkmė vieniems gali sukelti įniršį, kitiems - džiaugsmą, tačiau abejingų turi likti kuo mažiau. Kuo didesnis susipriešinimas, tuo sunkiau skirtingų bendruomenių ir kultūrų žmonėms susikalbėti, tuo lengviau jie gali pateisinti naujus beprasmio žiaurumo protrūkius.
„Civilizacijų konfliktas“ yra ne tiek realybė, kiek žymiausių dabartinių teroristų tikslas. Išprovokuotas JAV įsiveržimas į Afganistaną ir Iraką padėjo populiarinti radikalių islamistų idėjas. Dabar Indijos vyriausybė, norėdama suvaldyti rinkėjų įniršį, priversta demonstruoti savo griežtą poziciją, o didžiausia grėsmė iškyla nuosaikiai Pakistano vyriausybei, nesugebančiai suvaldyti islamistų grupuočių ir savo pačios saugumo tarnybų.
Antanas Manstavičius
