Protesto akcijos įvairiuose JAV miestuose pasibaigiančios susirėmimais su policija, pogromais ir plėšimais prasidėjo gegužės pabaigoje po to, kai vienas policininkas panaudojo smaugiamuosius veiksmus prieš dėl smulkaus nusikaltimo sulaikytą juodaodį George’ą Floydą ir šis mirė. Visoje šalyje kilo eilinė protesto akcijų „Black lives matter“ (liet. „Juodaodžių gyvybės yra svarbios“) banga.
Kas yra „antifa“ JAV?
Idėjos paskelbti „antifa“ judėjimą teroristiniu skeptikai tvirtina, kad jis neturi aiškios struktūros ir lyderio, todėl bus sunku apibrėžti, kas atitinka šią sąvoką. Taip pat nėra jokių patikimų šaltinių, galinčių pasakyti, kiek ši decentralizuota organizacija turi narių. Tai daugiau bendrų idėjų vienijami žmonės, neturintys oficialių lyderių, kurie būriuojasi į judėjimus savo vietinėse bendruomenėse.
Dauguma antifašistų judėjimo narių tiesiog dalyvauja taikiose akcijose. Tačiau pastaruosius 4 metus (po D. Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose) yra itin suaktyvėjęs radikalusis „antifa“ sparnas, pasižymintis smurtingais išpuoliais prieš policiją, valdžią ar dešiniųjų politiką palaikančius žmones.
Šie asmenys tiki, kad tik aktyvus, agresyvus priešinimasis dešiniųjų judėjimams gali padėti išspręsti kylančias rasizmo, homofobijos, turtinės nelygybės, valdžios įsigalėjimo ir pan. problemas.
Antifašistų ideologijos istorijos pradžia siejama su 1920-1940 judėjimais Europoje. Dažnai grupuotės narių agresyvus elgesys yra teisinamas tuo, kad „tarpukario metu nacizmui nebuvo suduotas pakankamas atsakas“.
JAV „antifa“ judėjimo pradžia laikoma Didžiojoje Britanijoje 1985-aisiais įkurta organizacija „Anti-Fascist Action“, vėliau suradusi savo pasekėjų ir Amerikoje. Tačiau ilgainiui judėjimo dvasia išblėso – iki pat 2016-ųjų D. Trumpo ir ultradešiniųjų pergalės JAV rinkimuose. Kai kuriuose šaltiniuose minimas praėjusio amžiaus 60-ųjų judėjimas Europoje, po kurio atsiradimo radikalių kairiųjų politikos mada pasiekė ir JAV.
Dauguma judėjimo narių prisilaiko kraštutinės kairės ideologijos, tačiau po 2016-ųjų prezidento rinkimų, prie jų prisijungė daugiau nuosaikiųjų, nepatenkintų ultradešiniųjų proteguojamo D. Trumpo pergale.
Šiuolaikinio „antifa“ judėjimo JAV pradžia laikoma protesto prieš baltųjų nacionalistus Šarlotesvilyje 2017-ųjų vasarą smurtinė banga.
„Antifa“ – įvairių protesto akcijų dalyviai
„Antifa“ nariai dažniausiai išsiskiria juoda apranga ir dvigubos vėliavos (raudonos ir juodos spalvos) emblemomis. JAV protestų akcijų metu dažnai galima išvysti ir pjautuvo su kūju – SSRS ir daugelio šalių komunistų partijų – ženklą.
„Antifa“ JAV gerokai praplėtė savo protesto taikinius – fašizmas ar baltųjų nacionalistų įsigalėjimas jau nebėra pagrindinis taikinys. Lengviausiai apibūdinti šį judėjimą galima būtų taip: „prieš dešiniuosius“. Antifašistai pasirodo LGBT, „Black lives matter“, prieš valdžią nukreiptuose protestuose. Ten, kur pasirodo „antifa“, galima tikėtis riaušių ir neramumų, tačiau sunku tiksliai pasakyti, kas tai organizuoja ir kokie konkretūs tikslai juos domina. Dėl savo polinkio į smurtą ir originalios protesto idėjos diskreditavimo „antifa“ dažnai sulaukia kritikos ne tik iš priešininkų stovyklos, tačiau ir iš pačių kairiųjų atstovų.
2020-ųjų „Black lives matter“ eisenos virto anarchija JAV miestų gatvėse ir plėšikavimu. D. Trumpas dėl kilusio organizuoto chaoso apkaltino „antifa“ judėjimą ir pagrasino įtraukti juos į teroristų sąrašus. Tačiau kiek prie plėšimų prisidėjo „antifa“ judėjimas kol kas sunku vertinti. Sprendžiant iš vaizdo įrašų matyti, kad plėšikaujantys asmenys dažniausiai neišsiskiria savo išvaizda nuo eilinių JAV gyventojų.
Vėl Rusija?
Kol kas „Rusijos rankos“ neramumuose JAV žiniasklaidoje įžvelgiama nedaug. Amerikiečiai bando susigaudyti, kas išprovokavo tokio masto neramumus, tačiau Rusija 2016-aisiais jau naudojosi juodaodžių bendruomenės ir baltųjų nacionalistų nesutarimais rinkimų metu siekiant išprovokuoti pyktį šalies viduje. Todėl dabartiniai įvykiai taip pat gali būti siejami su rusų slaptųjų tarnybų veikla.
JAV žvalgyba dar kovo mėnesį perspėjo, kad artėjant 2020-ųjų JAV prezidento rinkimams Kremlius ieško būdų sustiprinti rasinius nesutarimus šalyje. „The New York Times“ šaltiniai žvalgyboje tvirtino: yra duomenų, kad Rusijos jėgos struktūros yra sukūrusios planą, kaip sutrikdyti rinkimų eigą.
Tvirtinama, kad Rusija socialiniuose tinkluose kuria fiktyvias juodaodžių palaikymo bendruomenes, o taip pat turi poveikio priemonių baltųjų viršenybės grupių šalininkams. Pagrindinis šių destruktyvių veiksmų tikslas yra dezinformacija ir neapykantos skatinimas. Kovo mėnesio „New York Times“ publikacijoje tvirtinama, kad Rusija pastaraisiais metais pakeitė savo 2016-asiais naudotą taktiką ir ėmė veikti subtiliau – kurdama uždaras grupes „Facebook“, „4chan“, „Telegram“ ar panašiose sunkiai susekamose bendruomenėse.
„Vienas iš Rusijos tikslų – susilpninti valdžios institutus, – cituojama „Demokratijos užtikrinimo aljanso“ direktorė, politologė Laura Rosenberger. – Suskaldyta Amerika – silpna Amerika. Kuomet mes negalime kartu išspręsti problemų, Rusija iš esmės gali didinti savo įtaką visame pasaulyje“.
