Skubūs veiksmai siekiant pažaboti koronaviruso pandemiją privertė politikus skaudžiai klysti ne vienoje šalyje. Belgijos valdžia suklydo itin apmaudžiai – priimti draudimai, teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais pagal dabartinius šalies teisės aktus.
Briuselio pirmosios instancijos teismas suteikė šalies valdžiai 30 dienų nutraukti „neteisėtus draudimus“, rašoma „Politico“. Kitu atveju už kiekvieną pavėluotą dieną bus taikoma 5 tūkst. eurų bauda, maksimaliai galinti pasiekti 200 tūkst.
Praktiškai tai reiškia, kad teismas suteikė vyriausybei mėnesį laiko teisiškai pagrįsti taikomas priemones: restoranų uždarymus, komendanto valandos įvedimą ir masinių susirinkimų draudimus.
Belgijos valdžia daugelį mėnesių naudojosi skubiais COVID-19 vykdomaisiais nurodymais tam, kad įvairūs draudimai būtų įvedami greičiau ir apeinant ilgai trunkantį balsavimą parlamente. Vyriausybė yra pateikusi svarstymui specialų „pandemijos įstatymą“ dar šių metų vasario pabaigoje, kad šis įteisintų priimamas priemones, tačiau jis vis dar nėra patvirtintas parlamente.
Tuo pat metu teismui buvo pateiktas ieškinys, kuriame tvirtinama, kad vyriausybės sprendimai pažeidžia žmonių teises, nes neturi teisinio pagrindo. Teismas palaikė šį ieškinį, paaiškindamas, kad pagal dabartinę Belgijos teisę taikomos priemonės yra neteisėtos.Šalies vyriausybė jau patvirtino, kad apskųs šį sprendimą aukštesnės instancijos Belgijos teismui.
Ieškinį pateikusi organizacija pati pasisako už draudimus
Teismui ieškinį pateikusios Žmonių teisių lygos (ŽTL) atstovė Kati Verstrepen pareiškė, kad šis teismo sprendimas nepastūmės šalies į krizę: „Valdžia gavo 30 dienų pateikti reikalingą teisinį pagrindą. Tai nereiškia, kad priemonės prieš koroną dings jau kitą dieną“.
ŽTL netgi išsakė viltį, kad prieš koronaviruso plitimą nukreiptos priemonės nebus staiga atšauktos net jeigu vyriausybė ir nesugebės tam surasti formalaus teisinio pagrindo. „Koronos priemonės yra būtinos ir valdžia privalo mus apsaugoti nuo viruso, tačiau mes visada tvirtinome, kad mūsų fundamentalios teisės turi būti gerbiamos, o šis atvejis tuo nepasižymi“, – portalui VRT pasakojo K. Verstrepen.