48-erių Mohammedo al Hazzos byla didina susirūpinimą dėl žodžio laisvės valdant de facto valdytojui, sosto įpėdiniui princui Mohammedui bin Salmanui.
Jam valdant didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje Saudo Arabija po ilgus metus trukusios izoliacijos siekia pritraukti daugiau turistų ir investuotojų.
Penkių vaikų tėvas buvo suimtas 2018-ųjų vasarį Saudo Arabijoje per reidą, kurio metu įsiveržusios saugumo pajėgos apieškojo jo studiją, sakoma Londone įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos „Sanad“ pareiškime.
Teismo dokumente, su kuriuo susipažino agentūra AFP, teigiama, kad jam pateikti kaltinimai susiję su „įžeidžiančiomis karikatūromis“, kurias jis sukūrė Kataro laikraščiui „Lusail“, taip pat su įrašais socialiniuose tinkluose, kurie esą buvo priešiški Saudo Arabijai ir palaikantys Katarą.
M. al Hazza buvo sulaikytas praėjus mažiau nei metams po to, kai Saudo Arabija ir kelios jos sąjungininkės nutraukė ryšius su Kataru, apkaltinusios Dohą remiant ekstremistines grupuotes, taip pat ir tas, kurias palaiko Iranas.
2021 metų sausį šių šalių santykiai pagerėjo.
„Buvo nebedaug likę“
Saudo Arabijos baudžiamasis teismas, įsteigtas 2008-aisiais su terorizmu susijusioms byloms nagrinėti, iš pradžių M. al Hazzą nuteisė kalėti šešerius metus.
Tačiau šiemet, kai M. al Hazza jau ruošėsi išeiti į laisvę, byla buvo atnaujinta ir jis buvo nuteistas kalėti 23 metus, AFP telefonu iš Jungtinių Valstijų sakė jo sesuo Asrar al Hazza.
„Jam jau buvo nebedaug likę (...) Jis beveik buvo išėjęs iš kalėjimo. Bet tada iš niekur nieko byla buvo vėl atversta ir nuspręsta jį įkalinti 23 metams“, – pasakojo ji.
Saudo Arabijos pareigūnai kol dar neatsakė į prašymą pakomentuoti šią bylą.
„Sanad“ savo pareiškime nurodė, kad M. al. Hazza dirbo „Lusail“ laikraštyje prieš 2017 metų boikotą ir tik trumpai po to, o dauguma jo karikatūrų buvo susijusios su Kataro vidaus klausimais.
Teisių gynimo grupė teigė, kad prokurorai nepateikė įrodymų apie Saudo Arabiją įžeidžiančias karikatūras ar socialinių tinklų pranešimus, kuriais per boikotą buvo išreiškiama parama Katarui.
Valdant princui M. bin Salmanui, Saudo Arabija sulaukia kritikos už tai, ką aktyvistai vadina griežtu susidorojimu su bent šiek tiek kritiškais balsais internete.
Per pastaruosius dvejus metus Saudo Arabijos teismai „nuteisė ir skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes dešimtims asmenų už jų pasisakymus socialiniuose tinkluose“, balandį teigė žmogaus teisių grupės „Amnesty International“ ir ALQST.
Saudo Arabijos pareigūnai teigia, kad kaltinamieji įvykdė su terorizmu susijusių nusikaltimų.
„Mohammedo al Hazzos atvejis yra vienas iš Saudo Arabijos saviraiškos laisvės suvaržymo pavyzdžių, kuris nepagailėjo nė vieno, įskaitant menininkus“, – AFP sakė „Sanad“ operacijų vadovas Sameras Alshumrani (Sameras Alshumranis).
„Tam pritaria politizuota ir ne nepriklausoma Saudo Arabijos teismų sistema“, – pridūrė jis.
