„Europiečiai tvirtina, kad nori išsaugoti JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą), bet kol kas nematėme jų pasiruošimo investuoti, kad susitarimas būtų išsaugotas“, – Irano žiniasklaida citavo Niujorke viešintį šalies užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą.
„Yra didelis skirtumas tarp nori ir pasiruošimo prisidėti konkrečiu indėliu. Europiečiai šio skirtumo kol kas nepademonstravo“, – pridūrė jis.
Šiuos komentarus M. J. Zarifas išsakė prieš Briuselyje pirmadienį prasidedant ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, per kurį bus tariamasi dėl JCPOA ir padidėjusios įtampos Persijos įlankos regione.
„Ministrai aptars padėtį dėl branduolinio susitarimo, bet diskusijos galbūt apims platesnį klausimų ratą, nes jie visi formuoja labai sudėtingą padėtį regione“, – žurnalistams sakė vienas aušto rango Europos pareigūnas, susipažinęs su ministrų susitikimo darbotvarke.
Pasak jo, Bendrija palaiko ryšį su kitomis 2015 metų sutarties dalyvėmis, kad nustatytų, kokio lygio bendra komisija turėtų būti paskirta padėčiai nustatyti. Tokią komisiją planuojama suformuoti artimiausiu laiku.
„Datos dar nėra. Šiuo metu nuolat palaikome ryšį su [kitomis JCPOA dalyvėmis]. Tačiau taip pat naudojame kitus kanalus, kad spaustume Iraną vėl pradėti laikytis susitarimo nuostatų“, – pridūrė ES pareigūnas.
Pasak jo, neleistina, kad Iranas nebesilaikytų įsipareigojimų pagal JCPOA, o Europos Sąjungos pozicija šiuo klausimu esanti visiškai aiški.
2015 metais Iranas ir šešios galingosios šalys (JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija) pasirašė susitarimą, turėjusį suvaržyti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, ekonominę naudą ir Teherano izoliacijos tarptautinėje arenoje pabaigą.
Tačiau Iranas sako netekęs kantrybės dėl Europos šalių neveiksnumo, esą besitęsiančio praėjus metams po JAV D. Trumpo sprendimo, kad turi Vašingtonas vienašališkai pasitraukti iš šio susitarimo ir sugrąžinti skaudžias sankcijas šiitiškai respublikai.
Iranui praeitą pirmadienį paskelbė daugiau nei vienu procentiniu punktu viršijęs susitarime numatytą 3,67 procento leistiną urano sodrinimo limitą. Toks sodrinimo lygis yra pakankamas energijos gamybai, bet toli gražu nepakankamas, kad medžiaga galėtų būti panaudota branduoliniams ginklams. Atominiams užtaisams reikalingas uranas, prisodrintas bent iki 90 procentų.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani gegužę paskelbė, kad jo šalis kas 60 dienų atsisakinės dalies pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, siekdama priversti kitas signatares ištesėti duotus pažadus.
Teherano nuomone, ES iki šiol neįvykdė savo pažado sukurti veikiantį atsiskaitymų su Iranu mechanizmą INSTEX, turintį leisti apeiti JAV sankcijas šiitiškos respublikos naftos eksportui.
Minėtas ES pareigūnas sakė, kad specialusis mechanizmas jau paleistas veikti ir pirmieji sandoriai jau apdorojami. Dar septynios Bendrijos narės yra viešai paskelbusios, kad nori prisijungti prie šios priemonės.
Taip pat vedamos derybos dėl virtinės kitų šalių prisijungimo prie INSTEX, nurodė ES pareigūnas.
Paklaustas, ar Bendrijos diplomatijos vadovai priims kokių nors konkrečių sprendimų dėl prekybos iranietiška nafta, įtraukiant į INSTEX naftos sandorius arba mėginant įtikinti Kiniją pirkti daugiau šios šalies naftos, ES pareigūnas atsakė: „Viskas, kas gali padėti išsaugoti JCPOA, yra geri užmojai. Tačiau pirmadienį procesas bus kitoks. Pirmadienį padėtį aptars ne trys bendros JCPOA komisijos Europos šalys, o dar 25 ES šalys.“
Susitikimas ministrų lygiu skirtas „informuoti, aptarti padėtį, kad būtų galima mėginti rasti išeitį [Iranui taikomų] sankcijų neigiamiems padariniams sušvelninti“, aiškino pareigūnas.
Paaštrėjus įtampai Jungtinės Valstijos nusiuntė į Persijos įlankos regioną lėktuvnešį, bombonešių ir papildomų karių, reaguodamos į potencialą Irano keliamą grėsmę.
D. Trumpas birželį pareiškė įsakęs smogti šiitiškos respublikos kariniams taikiniams, bet paskutinę minutę šį puolimą sustabdė, iraniečių pajėgoms numušus JAV bepilotį orlaivį, Irano teigimu, pažeidusį jo oro erdvę. Vašingtonas šiuos kaltinimus neigia.
