Milžiniškas žemės drebėjimas ir neregėta cunamio banga Fukušimos branduolinę elektrinę pavertė beveik antru Černobyliu.
– Kodėl Fukušimos reaktoriai ėmė liepsnoti ir sproginėti, kas iš tiesų juose vyksta? – vakar “Respublika" paklausė branduolinės energetikos specialisto akademiko Jurgio Vilemo.
– Pirmasis šios elektrinės reaktorius pradėtas eksploatuoti dar 1971 metais, tad ne viskas, kas yra Japonijoje, pasirodo, būna tik šiuolaikiška.
Kita vertus, šios jėgainės yra pastatytos labai kokybiškai, bet 9 balų žemės drebėjimo ir tokio dydžio cunamio negalėjo prognozuoti niekas.
Cunamio banga nutraukė elektrinės ryšį su išorinėmis elektros linijomis ir tikriausiai užpylė rezervinius dyzelinius generatorius, kurių japonams taip ir nepavyko užkurti.
Kiekviena atominė elektrinė turi kelis rezervinius maitinimo šaltinius, kurie būtini gedimo atveju tiekti energiją sistemoms, aušinančioms reaktoriaus aktyviąją zoną.
Fukušimoje, kaip ir kitose tokiose elektrinėse, buvo ir rezerviniai akumuliatoriai, tačiau jie gali veikti tik apie valandą.
Negana to, japonai aukščiau elektrinės lygio buvo pastatę ir aušinimo vandens baseinus, kurie turėtų tiekti vandenį mechaniškai, be siurblių. Tačiau panašu, kad cunamis sudaužė ir šią sistemą, turbūt nutraukė vandens tiekimo vamzdžius.
– Kas atsitinka, kai branduolinis reaktorius nebėra aušinamas?
– Net ir sustabdžius reaktorių, jame lieka apie 7–8, o gal ir iki 10 proc. šilumos energijos, tad jį reikia dar gana ilgai aušinti.
Jeigu aktyvi reaktoriaus zona nėra aušinama arba aušinama blogai, aukštoje temperatūroje pradeda lydytis branduolinio kuro apvalkalai, pagaminti iš cirkonio.
Kai temperatūra viršija 700 laipsnių, cirkonis reaguoja su vandeniu – susidaro cirkonio oksidas bei vandenilis. Vandenilio koncentracijai ore viršijus apie 4 proc., jau turime sprogmenį. Todėl ir matome, kaip sproginėja reaktorių apvalkalai, kuriuose taip pat kaupėsi vandenilis, detonuojantis nuo menkiausio smūgio.
Tokioje situacijoje vandenilį būtina išleisti, bet japonai galbūt delsė tai daryti, nes į atmosferą jis patektų labai stipriai radioaktyvus. Tačiau vandenilis vis tiek detonavo ir toliau sproginėja.
Blogiausia yra tai, kad dabar niekas nežino, kas tuose reaktoriuose vyks toliau, nes net ir aušinimas jau mažai padėtų. Kai aktyviojoje zonoje karštis siekia apie tūkstantį laipsnių, vanduo tiesiog nepasiekia savo tikslo – jis virsta garais.
– Kuo skiriasi Fukušimos ir Černobylio katastrofos?
– Japonijoje į atmosferą kol kas patenka radiacija tik dujų pavidalu, tad ir spinduliuotė – ne tokia siaubinga. Kitas dalykas, kad reaktoriai jau nėra hermetiški.
Ukrainoje reaktorius sprogo atvirai ir į orą išlėkė gausybė paties radioaktyviojo kuro. Vaizdžiai tariant, Černobylyje į orą išlėkė visa mirtina košė, kuri atsivėrė nuplėšus reaktoriaus gaubtą.
Po Černobylio tragedijos branduolinės energetikos plėtra labai sulėtėjo, tad ir po Fukušimos katastrofos pasaulis taip pat turės apie daug ką pagalvoti.
Julius GIRDVAINIS
