„Taivanas stovi priešakinėse demokratijos linijose, – Niujorke sakė prezidentė. – Mes dirbsime petys į petį su savo demokratinėmis partnerėmis“. Tą patį ji kartojo vėliau Kalifornijoje vykusiame susitikime su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy ir 17 kitų Kongreso narių.
Tačiau kol ji telkė paramą JAV, jos pirmtakas Ma Ying-jeou siekė visai kitokių tikslų. Ma Ying-jeou, iš opozicinės „Kuomintang“ partijos (arba KMT), šiuo metu keliauja po Kiniją – tai pirmas kartas, kad buvęs Taivano prezidentas leidosi į tokią kelionę.
Jo vizito Kinijoje simbolika buvo stulbinanti – ir sukūrė ryškų kontrastą su Tsai Ing-wen kelionėmis. Praėjusią savaitę, apsilankęs Sun Jatseno – Kinijos Respublikos, 1911 m. nuvertusios paskutinį imperatorių, įkūrėjo – mauzoliejuje, Ma Ying-jeou paminėjo Kinijos pažeminimą užsienio įsibrovėlių rankose, atkartodamas Kinijos lyderio Xi Jinpingo retoriką.
Kalbėdamas apie jį lydėjusią jaunų žmonių delegaciją, Ma Ying-jeou sakė, kad jie „taikiai kovos už Kinijos atgaivinimą. Jie nuoširdžiai tikisi, jog abi sąsiaurio pusės dės bendras pastangas, siekiant taikos ir užkirsti kelią karui“. Jis pridūrė, kad „tai yra bendra kinų atsakomybė abiejose sąsiaurio pusėse“.
Viena kitai prieštaraujančios kelionės parodo, kad klausimas, kuriai pasaulio pusei priklauso Taivanas, gali priartėti prie lūžio taško dėl vis aštresnės Kinijos ir JAV priešpriešos.
Taivanas, kuris šimtmečius blaškėsi tarp konkuruojančių imperijų, bet visada atsidurdavo bet kurios jų pakraščiuose, per pastaruosius 30 metų išgyveno bene taikiausią laikotarpį savo istorijoje. Iš KMT valdomo autoritarinio režimo jis virto į gyvybingą demokratiją ir įgavo savitą nacionalinį identitetą, kartu gaudamas naudos iš didžiulės kaimyninės Kinijos rinkos augimo. Šis derinys leido jai bendradarbiauti ir su tuomet vienintele supervalstybe – JAV bei kylančia Kinija.
Tačiau iliuzija, kad Taivanas gali dirbti su abejomis pusėmis, baigėsi. Xi Jinpingas aiškiai pareiškė norintis, kad Kinijos komunistų partijos ilgalaikės pretenzijos į Taivaną būtų išspręstos dar per jo gyvenimą. Stebėdama, kaip Rusija praėjusiais metais užpuolė Ukrainą, Taivano vyriausybė ir šalies gyventojai turėjo pripažinti, kad jiems taip pat gresia didžiulis pavojus. Kai praėjusią vasarą Nancy Pelosi, tuometinė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė, lankėsi Taipėjuje, Pekinas, siekdamas užtikrinti, kad žinia būtų perduota, pademonstravo precedento neturėjusius karinius manevrus.
Pekinui atvirai metant iššūkį Vašingtono sukurtai pasaulio tvarkai, o JAV siekiant suvaldyti Kiniją, Taivanas atsidūrė abiejų šio konflikto pusių viduryje. JAV generolai perspėja, kad Kinija per artimiausius kelerius metus gali užpulti Taivaną, todėl Vašingtonas verčia Taipėjų sparčiai stiprinti savo gynybą. Tuo tarpu amerikiečių pastangos izoliuoti Kinijos technologijas verčia Taivano įmones pergalvoti į Kiniją orientuotus pasaulinės tiekimo grandinės tinklus, kuriuos sukūrė tokios kompanijos kaip „iPhone“ gamintojas „Foxconn“.
Tsai Ing-wen ir Ma Ying-jeou sutaria dėl egzistencinio pavojaus, su kuriuo susiduria jų šalis. Tačiau Tsai Ing-wen „Demokratinė pažangos partija“ (DPP) ir KMT turi radikaliai skirtingą požiūrį į tai, kaip šią problemą reiktų spręsti.
Prezidentė tikina, kad šalis turi stiprinti savo gynybą. Kol šalis bus pasiryžusi priešintis ir ginti savo laisvę, „žinome, kad kiti mus palaikys“, sakė ji Niujorke vykusiame renginyje, kurį surengė konservatyvioji ekspertų grupė „Hudson Institute“. Per pastaruosius metus jos nacionalinio saugumo komanda su JAV pagalba stengėsi paspartinti ginklų įsigijimą ir sustiprinti karinius mokymus.
Anot „Hudson“ renginio dalyvių, ji su savo firminiu sausu humoru publikai pasakė, kad Taivanui „nepasisekė“, jog jis yra šalia autoritarinės šalies, „nes ji gali užpulti“.
Tačiau opozicija mano, kad Taivanas turi bet kokia kaina išvengti karo, patikindamas Pekiną, kad Taivano atsiskyrimas nuo Kinijos nėra negrįžtamas ir kad galimybė susivienyti vis dar egzistuoja. Ma Ying-jeou praleis 12 dienų susitikdamas su Kinijos pareigūnais, įskaitant Pekino biuro, sprendžiančio Taivano reikalus, vadovu ir įvairių provincijų lyderiais. Jis ne kartą viešai apibūdino Taivano žmones kaip didelės kinų šeimos narius ir pabrėždavo sentimentalius salos ryšius su Kinija.
Vienas kitam prieštaraujantys vizitai rodo, kaip dvi pagrindinės Taivano partijos bandys laimėti ateinantį sausį vyksiančius prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus: tikėtina, kad DPP ir toliau pozicionuos save kaip tautos gynėjus, o KMT – dabartinius vadovus smerks kaip keliančius karo pavojų.
Pasak prezidentės Tsai Ing-wen, kurios antroji ir paskutinė kadencija baigsis kitų metų gegužę, artimų žmonių, Kinijos keliamų saugumo iššūkių įvertinimas ir atrėmimas tapo kone vieninteliu jos kasdienio darbo akcentu ir dabar užima beveik visą jos laiką.
„Tai gali būti paskutinis jos „Valio“, – sakė Patrickas Croninas, „Hudson Institute“ Azijos ir Ramiojo vandenyno saugumo vadovas.
Geopolitinė dvikova
Išorės jėgos dėl Taivano kovojo ištisus šimtmečius. Olandai pirmą kartą kolonizavo dalį salos XVII amžiaus pradžioje, po to tolimą koloniją čia įkūrė Ispanija. Kinijos ir Japonijos piratų generolas Koksinga išvarė olandus ir įkūrė savo karalystę, kol galiausiai Kinijos Čingų dinastija nugalėjo jį ir 1684 m. paskyrė savo gubernatorių. Savo ruožtu 1895 m. Čingas perleido salą Japonijai. KMT valdžią perėmė 1945 m., tačiau žemyninę dalį prarado tik po ketverių metų, po pralaimėjimo Kinijos pilietiniame kare.
Dabar ši šalis tapo svarbia augančio geopolitinio konflikto tarp Vašingtono ir Pekino dalimi. „Pažiūrėkite, kur yra Taivanas – pačiame pirmosios salų grandinės viduryje – kaip reikės palaikyti Japoniją ir Filipinus, jei Taivano nebeliks?“ – sakė Chipas Gregsonas, buvęs JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas ir buvęs JAV jūrų pėstininkų pajėgų Ramiajame vandenyne vadas.
Kai kurie stebėtojai teigia, kad dėl svarbaus Taivano vaidmens pasaulinėje lustų ir kitos elektronikos gamyboje bei gausaus talentų ir intelektinės nuosavybės telkinio, Pekino žinion patekusi sala taip pat gali pakeisti technologijų varžybų eigą Kinijos naudai. „Tai gali nulemti varžytuves tarp JAV ir Kinijos“, – sakė C. Gregsonas.
Dėl to Vašingtonas labai atidžiai stebi naujus KMT pasiūlymus Kinijai.
Atsižvelgiant į tai, kad per 2020 m. rinkimus Tsai Ing-wen sutriuškino savo priešininkus, iš pradžių gali būti sunku suprasti, kaip suartėjimas su Pekinu galėtų tapti opozicijos pergalę užtikrinančia strategija. Tsai Ing-wen Taivano prezidento rinkimus laimėjo didžiausia persvara per visą istoriją ir tai tapo aiškiu priešinimosi ženklu Kinijos reikalavimams, kad Taivanas sutiktų su susivienijimu. Šiam procesui daug įtakos turėjo įvykių Honkonge sukeltas šokas.
Visuomenė jau seniai demonstruoja didžiulį pasipriešinimą susivienijimui ir vis labiau stiprina savo, kaip taivaniečių, o ne kinų, tapatybę. Pagal naujausius Nacionalinio Čengčio universiteto apklausos duomenis, tik 1,2 proc. gyventojų pasisako už kuo greitesnį susivienijimą, o dar 6 proc. pirmenybę teikia dabartiniam statusui, su galimybe susijungti kada nors ateityje.
Tuo tarpu 60,8 proc. salos gyventojų save vadina taivaniečiais. Ši gyventojų grupė yra dvigubai didesnė už tuos, kurie save priskiria tiek taivaniečiams, tiek kinams. Tik 2,7 proc. respondentų save laiko kinais.
Tačiau Taivano tapatybės politika gali būti daug mažiau įsitvirtinusi nei gali rodyti tokie skaičiai. Jamesas Lee, Taipėjaus Academia Sinica mokslinio bendradarbio padėjėjas, pažymi, kad Čengčio universiteto apklausos duomenys „parodo, kad Taivano tautinė sudėtis labai svyruoja“.
2018–2020 m. smarkiai išaugo save taivaniečiais vadinančių gyventojų dalis, o bendra Kinijos ir Taivano tapatybė smarkiai sumenko. Analitikai mano, kad tam įtakos turėjo Pekino susidorojimas su Honkongu ir sugriežtėjusi Xi Jinpingo retorika Taivano atžvilgiu. Tačiau nuo to laiko ši tendencija pasikeitė. „Tai rodo, kad žmonių tautinis tapatumas kinta ir pasižymi aiškiu reagavimu į įvykius sąsiauryje ir tarptautinėje politikoje “, – teigė J. Lee.
Neseniai atlikto „Academia Sinica“ tyrimo, prie kurio prisidėjo ir J. Lee, duomenys rodo, kad visuomenė suvokia Pekino grėsmės padidėjimą, tačiau tai neturėjo didelės įtakos nacionalinei tapatybei ar požiūriui į nepriklausomybę bei susivienijimą.
Tačiau didėjanti įtampa tarp JAV ir Kinijos bei suaktyvėjusi Pekino karinė veikla aplink Taivaną, atrodo, daugelį taivaniečių paskatino susidaryti dvejopą nuomonę Vašingtono atžvilgiu. Nors 60 proc. Taivano gyventojų mano, kad aukšto lygio JAV pareigūnų vizitai padidina tikimybę, jog JAV siųstų karius, kurie padėtų apginti Taivaną nuo būsimo Kinijos išpuolio, remiantis „Academia Sinica“ apklausa, 42 proc. nori, kad santykiai tarp JAV ir Taivano tęstųsi tame pačiame lygyje, kaip dabar, ir tik 39 proc. atsakiusiųjų nori glaudesnių ryšių.
„Tai rodo, kad visuomenė jaučia nevienareikšmiškus jausmus dėl šių vizitų padažnėjimo“, – sakė J. Lee. Tik 33 proc. respondentų JAV vertina kaip patikimą partnerę, o daugiau nei 56 proc. teigė, kad taip nėra. Tokia statistika reiškia, kad Taivano sprendimą pasitikėti JAV išaugusios įtampos laikotarpiu lydi tam tikros abejonės.
Net kai kurie DPP nariai teigia, kad Taivanui reikia daugiau bendrauti su Kinija, siekiant geriau suprasti savo kaimynę ir sumažinti riziką per dialogą. „Dabar, turėdami tokią tvirtą Taivano tapatybę, turėtume būti pakankamai drąsūs užmegzti bent kažkokį kontaktą“, – tikino Hung Chi-Changas, DPP įkūrėjas ir artimas viceprezidento Lai Ching-Te draugas bei tikėtinas Tsai Ing-wen įpėdinis.
Kinija išnaudoja plyšius visuomenėje
Nors Taivano ir JAV analitikai netiki, kad taivaniečiai savo noru pasirinktų Kinijos pusę, jie atkreipia dėmesį į esamus Taivano visuomenės trūkumus, kuriuos Kinijos komunistų partija gali bandyti išnaudoti.
Kai KMT vyriausybė pabėgo į Taivaną, nes buvo nuversta per Kinijos komunistinę revoliuciją, čia ji perkėlė 1911 m. įkurtą Kinijos respubliką ir pradėjo kišti Kinijos nacionalistinę ideologiją žmonėms, kurie paskutiniuosius 50 metų gyveno Japonijos valdžioje.
Hung Chi-Changas mano, kad kitų metų rinkimų dinamika gali smarkiai skirtis nuo 2020 m. dėl sulėtėjusios ekonomikos ir precedento neturinčių Kinijos grasinimų bei manipuliacijų.
Kinijos bandymai perspėti taivaniečius nesirinkti Pekinui nepalankių kandidatų anksčiau nepasiteisindavo. Tačiau Taivano politikai ir ekspertai tiki, kad taktika, kurios Kinija gali griebtis ateityje, neturi jokio precedento. „Kinija gali griebtis didelio intensyvumo psichologinio karo. Pavyzdžiui, kas būtų, jeigu dėl informacinio karo atakos, staiga nebegalėtų būti įvykdomi mūsų akcijų biržos mokėjimai? – klausė Hung Chi-Changas. – Kaip sureaguotų mūsų rinkėjai? Toks scenarijus dar niekada nebuvo išbandytas“.
Tačiau Kinijos autoritarinis režimas stengiasi pasėti abejonės sėklą tarp dabartinių Taivano gyventojų dėl apsisprendimo teisės naudingumo bei siekia įkalti pleištą tarp istorinių salos gyventojų bei atvykėlių iš Kinijos.
Nors dauguma buvusių žemyno gyventojų palikuonių, atsidūrusių Taivane, neturi didelio noro tapti Kinijos dalimi kaip ir jų broliai iš Taivano, jie yra labiau linkę priimti platesnę Kinijos tapatybę. Per rinkimus, ekonominius nuosmukius ar atsiradus kitokiai socialinei įtampai, ši grupė gali būti sutelkta žadant ekonominę naudą iš glaudesnių ryšių su Kinija arba apkaltinant DPP ir JAV karo kurstymu.
Paklaustas, ar nerimauja dėl didėjančios įtampos su Kinija, Chrisas Chiangas, technologijų verslininkas iš Taipėjaus, turintis kraujo ryšių su žemynine Kinijos dalimi, visą kaltę suverčia Vašingtonui: „JAV nuolat siekia sutramdyti Kiniją, ji įsitraukia į karinę agresiją prieš Kiniją – JAV siunčia savo laivus ir, atrodo, nuolat skraidančius lėktuvus“.
Tsai Ing-wen puikiai suvokia, kokią grėsmę tokios povandeninės srovės kelia Taivano visuomenei. Savo kalboje, pasakytoje „Hudson Institute“ praeitą savaitę, ji pastebėjo, kad ir Ukrainos gyventojai nesutarė, kokius santykius šalis turėtų palaikyti su Rusija. Ji pridūrė, kad ir Taivanas yra susiskaldęs ir dar nenusprendęs, ar sala nori santykių su Kinija, ar ji yra labiau linkusi likti viena.
Pekinas turi sudėtingą įrankių rinkinį tokiems plyšiams išnaudoti. „Tai bus minkštosios ir kietosios galių derinys“, – teigė aukštas Taivano vyriausybės pareigūnas.
Kalbant apie švelnesnę pusę, Kinijos komunistų partija vėl pradėjo bendradarbiauti su Taivano KMT. Ji iš esmės buvo praradusi viltį naudotis šia partija kaip kanalu siekiant susivienijimo, kai Ma Ying-jeou politika už artimesnius ryšius su Kinija sukėlė protestų bangą ir sunaikino visuomenės pasitikėjimą KMT.
Nepaisant nepaprasto šio vizito Kinijoje pobūdžio, Ma Ying-jeou buvo surengtas tik nereikšmingas priėmimas Šanchajaus oro uoste, kuriame dalyvavo Taivano reikalų biuro direktoriaus pavaduotojas – tokiu lygmeniu paprastai yra sveikinami Kinijos provincijų lyderiai – ir nebuvo jokio raudono kilimo. Taivano žurnalistams, pranešusiems apie jo kelionę, Kinijos pareigūnai nurodė nesikreipti į savo buvusį valstybės vadovą „prezidentu“, o net pats Ma Ying-jeou stropiai vengė minėti šį žodį.
Tačiau jį priėmę Kinijos komunistų partijos pareigūnai panaudojo simbolinius gestus, primenančius laiką, kai jie, prieš daugiau nei dešimtmetį, pirmą kartą bendravo su vyresniaisiais KMT lyderiais. Pirmadienį Yuanas Jiajunas, Kinijos Čongčingo savivaldybės partijos sekretorius ir Komunistų partijos centro komiteto narys, nustebino Ma Ying-jeou, padovanodamas istorines nuotraukas, kuriose užfiksuoti jo tėvai, susipažinę Čongčinge studijų laikais, ir, kaip skelbė Ma Ying-jeou biuras, kurių pareigūnai ilgai ir sunkiai ieškojo valstybiniuose archyvuose. Pranešime taip pat rašoma, kad buvęs prezidentas buvo „labai sujaudintas“ ir pasakė Yuanui Jiajunui: „Kol abi pusės turi bendrų prisiminimų ir geros valios, nieko nėra neįmanomo“.
Wangas Huningas, aukščiausias Pekino pareigūnas Taivano politikos klausimais, už kurį viršesnis tik Xi Jinpingas, tikino, kad KMT pirmininko pavaduotojas Andrew Hsia per jų du ankstesnius susitikimus rugpjūtį ir šį sausį demonstravo atvirą, lankstų ir draugišką požiūrį. Iškart po paskutinės A. Hsia kelionės Kinijos vyriausybė panaikino kai kurių Taivano žemės ūkio produktų importo apribojimus, kuriuos ji įvedė priešinantis N. Pelosi vizitui. Taip ji tikrai nesubtiliai parodė, kad politiniai kompromisai gali būti apdovanoti ekonomine nauda.
Chao Chun-shan, Kinijos akademikas, pataręs keturiems Taivano prezidentams dėl santykių sąsiauryje, prognozuoja, kad Pekinas masiškai sustiprins tokią taktiką iškart po rinkimų.
„Jie skatins kuo greitesnį susivienijimą, – tikino jis. – Jei KMT laimės, tai bus daroma su „morkomis“, siekiant skatinti mus pradėti politines derybas, bet jei laimės DPP, tai bus daroma dar smarkiau pasitelkiant kariuomenę ir keliant grėsmę Taivanui“.
Bet kuriuo atveju, Taivanas žino, kad jis negali pabėgti nuo milžiniškos savo kaimynės šešėlio.
