Šis incidentas pabrėžė įtampą, tvyrančią tarp Taibėjaus ir Pekino bei autonominės salos ryžtą atsakyti į naujas provokacijas.
Taivano pajėgų pranešime sakoma, kad kariai ėmėsi veiksmų antradienį, aptikę dronus, skraidančius virš ginčijamų Dzinmeno salų.
Trečiadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad šios bepilotės skraidyklės buvo „civilio naudojimo“, bet daugiau detalių nepateikė. Anot kariškių, po perspėjamųjų šūvių dronai grįžo į netoliese esantį Kinijos miestą Siameną.
Per ankstesnius panašius incidentus Taivanas iššaudavo tik signalinių raketų.
Anksčiau šį mėnesį Kinija rengė šalia Taivano dideles karines pratybas, per kurias pasiuntė karo laivų ir lėktuvų kirsti Taivano sąsiaurio vidurio liniją, taip pat paleido raketų, praskriejusių virš salos ir nukritusių į jūrą. Šie manevrai ir tūžminga retorika buvo Pekino atsakas į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taibėjuje.
Kinija laiko Taivaną savo teritorija, o jos pastarieji veiksmai laikomi galimomis repeticijomis salos blokadai ar net karinei invazijai. Kinijos karines pratybas pasmerkė Taivano sąjungininkės Jungtinės Valstijos ir kai kurios regiono demokratinės valstybės, įskaitant Australiją bei Japoniją.
Taivanas kontroliuoja Dzinmeno ir Madzu salas Taivano sąsiauryje. Ši padėtis laikosi nuo 1949 metų, kai Chiang Kai-shek vadovaujami nacionalistai pralaimėjo Mao Zedongo komunistų pajėgoms per pilietinį karą.
Taivano gynybos ministerija pareiškė, kad Kinijos veiksmai neįbaugino 23 mln. salos gyventojų ir tik padidino jų palaikymą ginkluotosioms pajėgoms bei faktinei nepriklausomybei.