Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
"Die zeit" apžvalgininkai (pas 15 minučių) nurodo dešimtį Vakarų žingsnių, būtinų Ukrainai išgelbėti.
KOMENTARAS RAŠINIUI:
Visi tie žingsniai - košmaras Rusijos režimui. Tokios imperinės agresyvios raiškos šaliai turėti šalia savęs pavyzdžiu savo istorinėmis ir kalbinėmis šaknimis artimą valstybę, netgi antrą pagal savo plotą Europoje, gali būti labai pavojinga pačio Rusijos režimo valdančio klano egzistavimui. Toks nuoseklus ėjimas, apart pozityvių žingsnių pačios Ukrainos raidai, gali turėti nemažą įtaką atgaivinant demokratijos daigus ir Rusijoje, kurie po atšilimo metų buvo neošovinistinės klikos sutrypti. Dezinformacijos pliūpsniai, užgniaužus bet kokią opozicinę demokratinę raiška negali veikti Rusijos visuomenės psichiką amžinai. Kada pradeda aiškiai matytis ne tik nauji Rusijos agresijos ekonominiai, tame tarpe ir finansiniai skaudūs padariniai, jie pradeda paliesti ne tik konkrečius oligarchus, bet ir kiekvieną eilinį šalies gyventoją. Visi demagoginiai paistalai, kad nauja geležinė užtvarą gali prisidėti prie ekonomikos vystymosi, XXI -ame amžiuje yra tokie naivūs, kad tą teks suprasti net ir patiems atkakliausiems V. Putino gerbėjams. Ne tik energetines žaliavas iš Rusijos perkančios šalys yra daugiau ar mažiau susaistytos su Rusija, bet ir pati Rusija be tų gaunamų dolerių nugrimztų į visišką katastrofą. Jei Vakarai turi galimybių rasti kitus variantus, tai Maskva jau seniai yra labai priklausoma nuo, sakykim, naftos kainų pasaulinėje rinkoje.
Negalima pamiršti ir to fakto, kad oficialiai vykdyta apklausa parodė, kad Rusijos armijos įvedimui į Ukrainą pritaria tik 5 procentai respondentų. Galima, žinoma, stebėtis pačio "caro" labai aukšto reitingo buvimu, tačiau ar mes žinome, kaip tos tokios apklausos buvo vykdomos ir kokią reikia turėti drąsą, kad išsakyti savo abejones tokia karinga V.Putino politika. Kai "melas liejasi laisvai", tai atsakyti į pačios armijos įvedimą tampa lengviau, nes "Ukrainoje rusų karių nėra" ir nebuvo. Bent jau tų, kurie grįžta sužeisti "pratybose" , "pasiklysta" ar grįžta karstuose, iškrovus nenustatytą "humanitarinį krovinį". Sklando informacija, kad nesigėdijama netgi gamyklas apvaginėti ir jų įrangą į Rusiją gabenti.
Visapusiška Rusijos režimo kompromitacija yra akivaizdi. Jau seniai laikas demokratinėms šalims visa tai įvertinti vienareikšmiškai - tai Rusijos karinė agresija prieš laisvą Ukrainą, kurios sienų ir teritorinio vientisumo neliečiamybės garantu 1994 metais Budapešto sutartyje yra pasiskelbusios ne tik JAV ir Didžioji Britanija, bet ir pati Rusija, kuri laužo visokiausias tarptautines sutartis ir dargi bando įtikinėti, kad kovoja Ukrainoje prieš kažkokį mistinį fašizmą. Kas šioje situacijoje elgiasi kaip fašistai - aiškiau negu aišku.
KOMENTARAS RAŠINIUI:
Visi tie žingsniai - košmaras Rusijos režimui. Tokios imperinės agresyvios raiškos šaliai turėti šalia savęs pavyzdžiu savo istorinėmis ir kalbinėmis šaknimis artimą valstybę, netgi antrą pagal savo plotą Europoje, gali būti labai pavojinga pačio Rusijos režimo valdančio klano egzistavimui. Toks nuoseklus ėjimas, apart pozityvių žingsnių pačios Ukrainos raidai, gali turėti nemažą įtaką atgaivinant demokratijos daigus ir Rusijoje, kurie po atšilimo metų buvo neošovinistinės klikos sutrypti. Dezinformacijos pliūpsniai, užgniaužus bet kokią opozicinę demokratinę raiška negali veikti Rusijos visuomenės psichiką amžinai. Kada pradeda aiškiai matytis ne tik nauji Rusijos agresijos ekonominiai, tame tarpe ir finansiniai skaudūs padariniai, jie pradeda paliesti ne tik konkrečius oligarchus, bet ir kiekvieną eilinį šalies gyventoją. Visi demagoginiai paistalai, kad nauja geležinė užtvarą gali prisidėti prie ekonomikos vystymosi, XXI -ame amžiuje yra tokie naivūs, kad tą teks suprasti net ir patiems atkakliausiems V. Putino gerbėjams. Ne tik energetines žaliavas iš Rusijos perkančios šalys yra daugiau ar mažiau susaistytos su Rusija, bet ir pati Rusija be tų gaunamų dolerių nugrimztų į visišką katastrofą. Jei Vakarai turi galimybių rasti kitus variantus, tai Maskva jau seniai yra labai priklausoma nuo, sakykim, naftos kainų pasaulinėje rinkoje.
Negalima pamiršti ir to fakto, kad oficialiai vykdyta apklausa parodė, kad Rusijos armijos įvedimui į Ukrainą pritaria tik 5 procentai respondentų. Galima, žinoma, stebėtis pačio "caro" labai aukšto reitingo buvimu, tačiau ar mes žinome, kaip tos tokios apklausos buvo vykdomos ir kokią reikia turėti drąsą, kad išsakyti savo abejones tokia karinga V.Putino politika. Kai "melas liejasi laisvai", tai atsakyti į pačios armijos įvedimą tampa lengviau, nes "Ukrainoje rusų karių nėra" ir nebuvo. Bent jau tų, kurie grįžta sužeisti "pratybose" , "pasiklysta" ar grįžta karstuose, iškrovus nenustatytą "humanitarinį krovinį". Sklando informacija, kad nesigėdijama netgi gamyklas apvaginėti ir jų įrangą į Rusiją gabenti.
Visapusiška Rusijos režimo kompromitacija yra akivaizdi. Jau seniai laikas demokratinėms šalims visa tai įvertinti vienareikšmiškai - tai Rusijos karinė agresija prieš laisvą Ukrainą, kurios sienų ir teritorinio vientisumo neliečiamybės garantu 1994 metais Budapešto sutartyje yra pasiskelbusios ne tik JAV ir Didžioji Britanija, bet ir pati Rusija, kuri laužo visokiausias tarptautines sutartis ir dargi bando įtikinėti, kad kovoja Ukrainoje prieš kažkokį mistinį fašizmą. Kas šioje situacijoje elgiasi kaip fašistai - aiškiau negu aišku.
REKLAMA
REKLAMA
Taika Ukrainoje – laukia ilga ir sunki kova