Izraelio ir Palestinos savivaldos pareigūnai antradienį JAV Anapolio mieste sutarė tęsti Artimųjų Rytų taikos procesą. Tikimasi, jog iki kitų metų pabaigos pavyks įkurti nepriklausomą Palestinos valstybę, skelbia BBC.
Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas pareiškė, jog būsimų derybų centre turėtų atsidurti Rytų Jeruzalės kaip Palestinos valstybės sostinės bei palestiniečių pabėgėlių statuso klausimai.
Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas tvirtino, jog Izraelis yra pasirengęs daryti nuolaidų.
JAV prezidentas George‘as W. Bushas susirinkusiems daugiau nei 40-ies valstybių atstovams pranešė, jog pirmosios derybos tarp Izraelio ir Palestinos prasidės gruodžio 12 dieną ir bus tęsiamos, abiejų šalių derybininkams susitinkant kas dvi savaites. JAV prezidentas pabrėžė iki savo kadencijos pabaigos 2009 metų sausio mėnesį dirbsiąs dėl to, kad būtų sukurta „nepriklausoma, stabili, demokratinė Palestinos valstybė“.
Baigiamosios spaudos konferencijos metu JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice pabrėžė, jog Anapolio susitikimas nenuginčijamai parodęs, jog taikos procesas turi tarptautinės bendruomenės palaikymą ir „niekas netiki nesėkmės galimybe“.
Izraelio naujienų portalas "Haaretz.com" trečiadienį pateikia prognozę, jog Anapolio taikos konferencija gali tapti lūžio tašku, žyminčiu didėjantį atotrūkį tarp dviejų "arabų ir islamo pasaulio" stovyklų - nuosaikiosios su Saudo Arabija priešakyje ir radikaliosios, kuriai atstovauja į konfrontaciją su Vakarais einantis Iranas. Nors Saudo Arabija konferencijos metu demonstravo atvirą priešiškumą Izraeliui, stiprėjančio Irano grėsmė verčia šventąją islamo gimtinę valdančią Saūdų dinastiją ieškoti atsvaros, kuria šiuo atveju tampa JAV ir, kaip bebūtų keista, - Izraelis.
Apžvalgininko teigimu, galima tikėtis ir Irano, boikotavusio konferenciją, bei Sirijos, iki šiol besilaikančios dviprasmiškos politikos, "skyrybų". Praeitų metų konflikto Libane metu, Izraeliui puolant radikalaus "Chizbulla" judėjimo ginkluotąsias pajėgas, jų interesai vis dar sutapo, tačiau tai esą gali pasikeisti po Anapolio konferencijos.
Kaip ten bebūtų, teigia "Haaretz.com", iki galutinės taikos - dar ilgas kelias, ir menkai tikėtina, jog išsipildys G. W. Busho troškimas įsiamžinti istorijoje sudėtingiausios Artimųjų Rytų problemos sprendimu. Netrukus visos derybose dalyvaujančios pusės, spaudžiamos viešosios nuomonės savo šalyse, imsis tikslinti savo reikalavimus, su kuriais, tikėtina, negalės sutikti jų oponentai.
Būsimas problemas rodo ir griežta Sirijos pozicijas Anapolyje. Jos atstovas – užsienio reikalų viceministras – pabrėžė, jog taikos procesas ir santykių normalizavimas nebus įmanomas, kol Izraelis neatsitrauks iš 1967 metais okupuotų arabų teritorijų – taip pat ir Golano aukštumų, priklausančių Sirijai.
2000 metais Sirija nepriėmė Izraelio siūlyto atsitraukimo iš Golano aukštumų plano, priekaištaudama, jog jis apima ne visas jai teisėtai priklausančias teritorijas.
Taip pat lieka atviras klausimas, ką daryti su radikaliomis palestiniečių organizacijomis, tokiomis kaip "Chamas" (CHAMAS - Islamo pasipriešinimo judėjimas) bei "Islamo džihadas". Nepaisant jų didelės įtakos, šie radikalai nebuvo pakviesti į Anapolio taikos konferenciją ir nedviprasmiškai skelbė nesutiksią su jokiomis nuolaidomis Izraeliui, kurias padarytų M. Abbasas.
