Šią krizę maitina ne kas kitas, o Pekinas per savo logistiką ir chemijos pramonę. O narkotikų adatą rankose tvirtai laiko Meksikos karteliai.
Persikreipęs, sustingęs, įstrigęs kažkur kitoje realybėje. Gyvų zombių vaizdais internete dalijasi eiliniai amerikiečiai ir kasdien gatvėse su benamiais ir narkomanais bendraujantys savanoriai. Pastaruosius kelerius metus Amerikos gatvėse tokių zombių sparčiai daugėja. Šios apokalipsės pavadinimas – sintetiniai narkotikai, ypač fentanilis.
Zombių skaičiaus augimą Amerikos gatvėse atspindi perdozavimo mirčių statistika – pastaraisiais metais ji sparčiai auga. Pagrindinis mirčių kaltininkas – būtent fentanilis ir panašūs sintetiniai narkotikai. Kol 2017 m. JAV nuo perdozavimo mirė 70 tūkst. žmonių, pernai šis skaičius siekė 107 tūkst. Nuo sintetinių narkotikų, tarp jų ir fentanilio 2023 m. mirė 75 tūkst. žmonių.
„Mes žinome, kas yra atsakingas. Tai Sinaloa kartelis ir Jalisco Naujoji karta. Šie du karteliai Meksikoje atsakingi už didžiąją dalį fentanilio, patenkančio į JAV“, – teigia JAV Vaistų priežiūros administracijos vadovė Anne Milgram.
Medžiagas perka iš Kinijos
Ginkluoti iki dantų, raižantys Meksikos pasienio platumas visureigiais ir internete nuolat demonstruojantys, kas laukia visų, išdrįsusių sutrukdyti jiems uždirbti milijonus iš prekybos narkotikais. Sinaloa ir Jalisko Naujosios kartos karteliai sintetinius narkotikus maišo iš komponentų, kuriuos perka ne kur kitur, o Kinijoje.
„Jie atsiveža tuos chemikalus į Meksiką ir masiškai gamina fentanilį. Pirmiausia – fentanilio pudrą. Ir antra – didelį tos pudros kiekį jie suspaudžia į padirbtas receptines tabletes“, – paaiškina A. Milgram.
„Jie pardavinėja kokį benzodiazepiną ar oksikodoną, o iš tikrųjų ten būna fentanilis. Nes žmonės prašo slopiklio ir gauna slopiklį, tik ne tą“, – teigia VšĮ „Jauna banga“ vadovas, biochemijos mokslų daktaras Linas Tamošaitis.
Jungtinėse Valstijose nuo šių internete platinamų tablečių ir miltelių kasdien miršta kone 200 žmonių. Sveikatos sistemai kasmet fentanilio epidemija kainuoja daugiau nei 1,5 trilijono dolerių. Ir Kinija tai puikiai žino, bet narkotikų komponentai ir toliau plūsta į Ameriką.
„Tai yra būdas destabilizuoti Vakarų valstybę, nes bet kuriuo atveju tai kelia vidines trintis, keičia politinį klimatą. Tai iš to Kinija tik laimi“, – sako L. Tamošaitis.
Kyla įtampa tarp JAV ir Kinijos
JAV pastaruoju metu garsiai kelia fentanilio klausimą per susitikimus su Pekino pareigūnais, bando susitarti.
„Sustiprinome bendradarbiavimą dėl fentanilio ir kitų sintetinių narkotikų. Pirmaujančio 18–45 m. amerikiečių žudiko“, – teigia JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Bet sekasi prastai – narkotikų klausimas tapo geopolitinių procesų įkaitu.
„Galime matyti sutapimus. Kai santykiai tarp JAV ir Kinijos šiek tiek pagerėja – atrodytų atsiranda terpė teisėsaugos bendradarbiavimui ir srautai šiek tiek sumažėja. Kai santykiai pablogėja, kaip ir prieš kelerius metus – tada tie srautai vėl padidėja ir bendradarbiavimas bandant suvaržyti narkotikų patekimą į JAV – nutrūksta“, – paaiškina politologas Linas Kojala.
Meksika – bejėgė
O Meksika, panašu, bejėgė. Ką tik išrinkta – spalį pareigas eiti pradėsianti litvakų šaknų turinti naujoji prezidentė, kampanijos metu apie fentanilį paprasčiausiai tylėjo.
Tuoj po jos pergalės vienas Meksikos kartelis parodė kodėl šalies vadovai tyli – paleido 19 šūvių į vakarų Meksikos Koticho merę pačiame miesto centre. Kadenciją baigiantis Meksikos prezidentas net neslepia neketinantis kariauti su karteliais ar stabdyti į JAV plūstančio fentanilio.
„Meksikos vyriausybė net nekontroliuoja dalies šalies teritorijos, kurią valdo karteliai, ten nuolatos kartojasi smurto bangos – nukreiptos ir į politikus, ir į visiškai nekaltus asmenis. Tai yra didelė problema ir fentanilis ją stiprina tik dėl savo pelningumo. Tai matyt vieno politiko ar politikės šiai problemai spręsti nepakaks“, – teigia L. Kojala.
Pernai JAV pareigūnai Konfiskavo įvairiais skaičiavimais nuo beveik 80 mln. iki 115 mln. tablečių su fentaniliu. Jų pakaktų nužudyti visus amerikiečius. Kiek dar fentanilio pasiekė narkomanų rankas – pasakyti sunku.
Bet panašu, kad Kinija prieš Ameriką ir visus Vakarus vykdo kažką panašaus į 19 a. vidurio opijaus karus: pasitelkdama logistiką ir pramonę išnaudoja technologines ir narkotikų priklausomybes savo geopolitiniams tikslams.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
