61-erių C. Sheinbaum (Claudia Sheinbaum Pardo) yra ištikima kairiojo populisto Lopezo Obradoro šalininkė ir patikėtinė. Dabartinis prezidentas turi daugiau nei 60 proc. palaikymo reitingą, bet pagal konstituciją privalėjo palikti postą po vienos šešerių metų kadencijos.
Pirmoji ne tik prezidentė moteris, bet ir žydų kilmės prezidentė
Ji yra Bulgarijos ir Lietuvos žydų migrantų anūkė, tokiu būdu ne tik tapo pirmąja Meksikos moterimi prezidente, bet ir žydų kilmės prezidente.
„Užaugau be religijos. Taip mane auklėjo tėvai, – sakė C. Sheinbaum 2018 m. Meksikoje vykusiame žydų organizacijos surengtame susitikime. – Bet akivaizdu, kad kultūra yra kraujyje“.
Jos seneliai iš motinos pusės buvo žydai, į Meksiką imigravę iš Bulgarijos prieš Holokaustą, o seneliai iš tėvo pusės 1920 m. pabėgo iš Lietuvos. Abu tėvai gimė Meksikoje, lietuvių kilmės tėvas – chemikas ir verslininkas, o motina – biologė ir medikė.
C. Sheinbaum susilaukė dviejų vaikų, yra bioinžinerijos profesorė. Garsėja savo santūriu, atsargiu politikos stiliumi ir žada tęsti Lopezo Obradoro politinę darbotvarkę.
Devintajame dešimtmetyje C. Sheinbaum buvo studentų judėjimo lyderė.
Į politiką atėjo su baigusiu kadenciją Lopezu Obradoru
2000 m. Meksikoje įvyko politiniai pokyčiai, nuo kurių prasidėjo jos kelias į prezidento postą. Pirmą kartą per daugiau kaip 70 metų Institucinė revoliucinė partija (PRI) pralaimėjo prezidento rinkimus Permainų aljansui.
Tuo pat metu kairiųjų pažiūrų politikas iš Tabasko, neturtingo regiono šalies pietuose, užėmė Meksiko miesto mero postą. Tai buvo Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (dažnai vadinamu tiesiog Amlo).
Amlo ir C. Sheinbaum pirmą kartą susitiko po to, kai vienas iš NAU matematikos profesorių rekomendavo jos kandidatūrą į aplinkos ministro postą naujojoje miesto administracijoje.
Tuo metu Amlo davė Sheinbaum dvi užduotis: išvalyti Meksiko miesto, kuris tuo metu buvo vienas labiausiai užterštų miestų pasaulyje, orą ir nutiesti antrąjį pagrindinio sostinės greitkelio lygį. Ji įvykdė abi užduotis.
Kai 2006 m. Amlo administracija pralaimėjo rinkimus, C. Sheinbaum grįžo prie mokslų ir priklausė komandai, kuri laimėjo Nobelio taikos premiją už klimato kaitos tyrimus.
Nuo 2018-ųjų iki šių metų pradžios ji jau pati ėjo Meksiko miesto mero pareigas.
Kovotoja už moterų teises ir laukiantys iššūkiai
Pati C. Sheinbaum save vadina „68-ųjų dukra“, turėdama omenyje to laikmečio protestinį judėjimą, kuriame dalyvavo ir jos tėvai.
Ateinantys keli dešimtmečiai galutinai suformavo jos politines pažiūras – korupciniai skandalai suskaldė tuometinį valdantįjį Meksikos klaną, o šalyje pradėjo veikti neoliberalus ekonomikos modelis, leidęs plėstis privačiam sektoriui, tačiau tuo pat metu didinęs atskirtį tarp meksikiečių.
C. Sheinbaum galutinai susiformavo kaip kovotoja su korupcija, už žmonių teises, ekologiją.
Dar vienas besikeičiančių laikų ženklas – Meksikos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį visoje šalyje dekriminalizavo abortus, nusprendęs, kad teisinė sistema, kurioje už abortus baudžiama, „pažeidžia moterų žmogaus teises“.
Vadovauti 130 milijonų Meksikos gyventojų ji pradės nuo spalio 1-osios, tačiau labai sudėtingomis sąlygomis: 36 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, nerimą kelia moterų žudynės, tęsiasi organizuotų nusikaltėlių gaujų smurtas, didėja įtampa pasienyje su JAV.
„Merginos mato manyje pavyzdį, – sakė C. Sheinbaum žurnalui „Gatopardo“. – Pirmoji moteris prezidentė būtų būtų istorinis įvykis mūsų šalyje“.
