Po daugiau kaip 11 metų nuo Pasaulio prekybos centro katastrofiško sugriovimo Niujorko miesto valdžia pagaliau iškėlė sau klausimą: kas gi galėjo atsitikti su 1116 jame dingusių aukų?
Kiekvieną kartą, kada istorijoje įvykdavo pastato griūtis, visi žuvusiųjų kūnai iš griuvėsių būdavo ištraukiami daugiau ar mažiau sumaitoti, bet sveiki. Priežastis ta, kad griūvančiuose pastatuose žmonių kūnai yra sutraiškomi, tačiau nesudraskomi į mažus gabalėlius ir nedingsta be pėdsakų, rašo leidinys "Veteran Today".
Tačiau 2001 metų rugsėjo 11 dieną pati įžymiausia istorijoje pastato griūtis kažkokiu būdu yra susijusi su daugiau kaip tūkstančio aukų kūnų dingimu. Nepaisant visų pastangų „perkasant ir išsijojant“ griuvėsius, nebuvo aptikta nei kokio nors odos gabalėlio, nei nago atplaišos ar kaulo nuolaužos, galinčių priklausyti bent vienam iš tų kūnų.
Bet ši paslaptis – ne vienintelė. Mažai kas beliko ir iš tų 1634 PPC darbuotojų, kurie neprapuolė kaip į vandenį. Didžioji dalis žmonių palaikų, aptiktų ir atpažintų pagal DNR, buvo smulkiausių išsibarsčiusių dalelių pavidalo, o ne sveiki kūnai.
Kas atsitiko su bemaž trimis tūkstančiais žmonių kūnų, patyrusių anihiliaciją, kai per 10 sekundžių dingo 110 aukštų bokštai? Atsakymas : tas pats, kas ir su įstaigų baldais, dokumentų spintomis, telefonais, kompiuteriais ir visais kitais dangoraižiuose buvusiais daiktais. Praktiškai nebuvo rasta ir šių daiktų kokių nors liekanų. Jie, kaip ir žmonių kūnai, kažkokiu būdu virto mažyčių skeveldrų ir mažesnių kaip 100 mikrometrų skersmens dulkių debesiu, nupūstu į jūrą ir lėtai nusėdusiu Atlanto vandenyne. Kaip sakė vienas iš kasėjų-sijotojų, pati didžiausia skeveldra, ištraukta iš epicentro, buvo mažytis telefono klaviatūros gabalėlis.
Šiandien, praėjus daugiau kaip 11 metų, Niujorko valdžia pagaliau pripažįsta, kad tai paslaptingas dalykas.
Memorandume rugsėjo 11-ąją žuvusiųjų šeimoms Niujorko valdininkas Kesis Holovėjus (Casey Holloway) pranešė, kad pirmadienį, balandžio 1 dieną, miesto vyriausiasis teismo medicinos ekspertas pradės Staten Island saloje esančiame miesto sąvartyne Fresh Kills Landfill Pasaulio prekybos centro griuvėsių sijojimą. Šiems griuvėsiams išvežti prireikė 60 sunkvežimių reisų. Kaip teigia miesto atstovas, jie tikisi rasti nors dalies iš 1116 žuvusiųjų palaikus.
Deja, šansai rasti bent kiek daugiau žuvusiųjų atrodo menki. Galų, gale, bokštų dvynių lūženos, kurios pagal masę sudarė mažiau kaip 50 procentų bokštų masės (kas atsitiko su likusia šios masės dalimi?) jau buvo kruopščiai perkastos ir išsijotos daugiau kaip prieš 10 metų. Miesto valdžios sprendimas išsijoti pastatų lūženas nuo balandžio 1 dienos yra ne šiaip sau sutapimas su George`o W. Busho sprendimu atsiklaupti ir alkūnėmis atsirėmus į grindis bandyti paieškoti po savo darbo stalu neegzistuojančio Irako masinio naikinimo ginklo. Nejaugi tai kažkoks žiaurus balandžio 1-osios pokštas?
Dėl to, kad nerasta sutraiškytų žmonių kūnų, įstaigų baldų ir technikos, o taip pat 50 procentų bokštų dvynių masės, peršasi išvada, jog šie pastatai ne sugriuvo, o susprogo.Tai galėtų paaiškinti, kodėl visas kaimyninio „Deutsche Bank“ pastato stogas, kaip buvo nustatyta 2006 metais, yra nusėtas smulkiausiomis žmonių kaulų atskalomis. Negalėjo paprasta gravitacinė griūtis, kuri laikoma pagrindu oficialioje JAV vyriausybės Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (NIST) ataskaitoje paskelbtose išvadose, suknežinti žmonių griaučių į šipulius ir išbarstyti jų ant gretimo namo stogo.
Ar buvo bokštai dvyniai ir juose buvę tūkstančiai žmonių susprogdinti į smulkius gabalėlius panaudojus sprogstamąją medžiagą? Būtent tuo tiki daugelio rugsėjo 11-osios aukų šeimų nariai. Robertas Makilveinas (Robert McIlvaine), kurio sūnus Bobis žuvo viename iš bokštų dvynių rugsėjo 11-ąją, sakė, kad maždaug pusė šeimos narių, kaip ir jis, įtaria, jog bokštai buvo nugriauti per sprogimą, įvykdžius teroro aktą ir dangstant jį. Žinomas rugsėjo 11-osios herojus Viljamas Rodrigesas (William Rodriguez), kalbėjęs su šimtais tūkstančių žmonių visame pasaulyje, yra dar vienas iš likusių gyvų rugsėjo 11-ąją, tvirtinančių, kad bokštų dvynių „valdomo nugriovimo“ įrodymai yra vieša paslaptis.
Mokslininkas Karlas Saganas (Carl Sagan) vieną kartą pastebėjo, kad „įrodymų nebuvimas nėra nebuvimo įrodymas“. Bet kai kada įrodymų nebuvimas yra neginčijamas kaltės įrodymas. Sveikų kūnų, įstaigų daiktų ir pusės bokštų dvynių masės nebuvimas (dingimas) – tai nepaneigiamas įrodymas, patvirtinantis, kad bokštai buvo nugriauti sprogimo. Dingęs bokštų dvynių turinys ir masė – ne vienintelis paslaptingas „dingimas“, susijęs su rugsėjo 11-ąja. Tarp kitų įsidėmėtinų „pražiūrėtų įkalčių“ yra ir šie:
▪ Kur dingo daugiau kaip 80 JAV vyriausybės vaizdo medžiagų, kuriose užfiksuotas smūgis Pentagonui? Reikia pabrėžti, kad kai kurias iš jų FTB agentai skubiai paėmė iš karto po teroro akto. Buvo paskelbta tik keletas kadrų, ir tuose kadruose matosi tik sprogimas Pentagone, bet ne didelis lėktuvas.
▪ Kur dingo keleivinio lėktuvo „Boeing-757“ 100 tūkstančių kilogramų ? Šis, kaip manoma, įsirėžė į Pentagoną. Nėra nė vienos juostos su tais 100 tonų masės lėktuvo lūžgaliais, lėktuvo bagažu ar keleivių palaikais, kurie kažkada gi buvo paimti iš kurios nors iš trijų gerokai nutolusių viena nuo kitos Pentagono vietų, kurios buvo apgadintos.
▪ Kur dingo lainerio „Boeing-757“ 100 tūkstančių kilogramų? Šis lėktuvas neva sulindo į minkštą gruntą po negiliu 4,6 m skersmens krateriu Šenksvile (Shanksville), Pensilvanijos valstijoje. Nėra nė vieno įrodymo, kad numatomoje lėktuvo kritimo vietoje iš žemės būtų bandoma ištraukti 100 tonų lainerio nuolaužų kartu su tuo, kas liko iš keleivių ir bagažo.
▪ Kur dingo oro linijų oficialūs keleivių sąrašai, saugumą užtikrinančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, bilietų šaknelės, oro linijų darbuotojų parodymai ar bet kokie kiti faktiniai duomenys, liudijantys, kad 19 jaunų arabų, apkaltintų surengus rugsėjo 11-ąją teroro aktus, apskritai buvo lėktuvuose?
▪ Kur dingo Federalinės aviacijos agentūros (FAA) personalo tarpusavio pokalbių garso įrašai kur žmonės vienas kitam pranešinėjo apie tai, ką jie patyrė rugsėjo 11-ąją. FAA inspektorius šiuos įrašus paėmė, smulkiai supjaustė, o paskui išmetė į daugybę toli viena nuo kitos esančių šiukšliadėžių – kad jų niekada nebūtų galima surinkti ir atkurti.
▪ Kur dingo į bokštus dvynius įsirėžusių lėktuvų nesunaikinamos „juodosios dėžės“? JAV vyriausybė tvirtina, kad šie įrenginiai, fiksuojantys skrydžio informaciją, taip ir nebuvo rasti, tačiau iš pirmųjų atsakymų buvo matyti, kad jos buvo rastos ir FTB agentų paimtos.
▪ Kur dingo pats svarbiausias įrodymas, kuriuo remiasi vyriausybė – ilgai trukdavusių kankinimo seansų garso ir vaizdo įrašai ir pagal scenarijų parašyti protiškai atsilikusio „rugsėjo 11-osios įkvėpėjo“ Abu Zubeidos (Abu Zubaydah) ir jo „bendražygio“ Chalido Šeicho Mohamedo (Khalid Sheikh Mohammed) melagingi prisipažinimai. CŽV pripažįsta, kad ji neteisėtai sunaikino šiuos įrašus. Anoniminiai pranešimai apie juos, gauti iš antrųjų rankų, nurodomi Rugsėjo 11-osios komisijos pranešime kaip vienintelis turimas įkaltis, patvirtinantis versiją apie 19 lėktuvų pagrobėjų.
▪ Kur yra bent koks nors į tiesą panašus ir nekaltas paaiškinimas, kodėl BBC pirma laiko pranešė apie Pasaulio prekybos centro pastato Nr.7 sugriuvimą, kodėl Laris Silversteinas (Larry Silverstein) prisipažino, kad jis nugriovė PPC-7 ir kodėl šio pastato nugriovimas buvo (žinoma) aiškiai valdomas?
Kiekvienu iš nurodytų atvejų – kaip ir 1116 dingusių aukų atveju – įrodymų nebuvimas yra nenuginčijamas kaltės įrodymas.
JAV vyriausybė šiuo metu susiduria su visišku teisėtumo nebuvimu.
