Tačiau Vladimiro Putino nuotaika po susitikimo nebuvo tokia gera, kokios jis norėtų. Joe Bidenas šiuo susitikimu stengėsi parodyti Rusiją ne kaip tiesioginį JAV konkurentą, o kaip nesvarbų žaidėją pasaulyje, kuriame Vašingtonui labiau nerimą kelia Kinija.
„Rusija dabar yra labai ir labai sunkioje padėtyje. Kinija juos gniaužia“, – pareiškė J. Bidenas prieš sėsdamas į savo lėktuvą, skrendantį iš Ženevos, pažymėjęs, kad rusai „nenori, kad juos vadintų, kaip sako kai kurie kritikai, jūs žinote, „Viršutinė Volta su branduoliniu ginklu“. J. Bidenas turėjo omenyje buvusią Prancūzijos koloniją, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į Burkino Fasas.
Šypsenos Putino veide nebebuvo
D. Trumpas prarijo V. Putino numestą jauką – „labai stiprius ir įtikinamus“ Putino paneigimus dėl dalyvavimo kibernetiniame išpuolyje 2016-ųjų rinkimų metu“. Tuomet V. Putinas iš susitikimo su JAV prezidentu išėjo šypsodamasis, kaip katinas, prarijęs kanarėlę, rašoma „The Washington Post“.
Istoriko Michaelo Beschlosso teigimu, tokios šypsenos nebuvo V. Putino lūpose, kuomet jis kalbėjo savo spaudos konferencijos po susitikimo su J. Bidenu metu. Nepaisant to, kad V. Putinas demonstravo sau įprastą nesąžiningumą ir „whataboutism’ą“, jo elgesys buvo santūrus ir toli gražu nedemonstruojantis džiugesio. Jis puolė JAV, tačiau stengėsi neįžeidinėti asmeniškai J. Bideno.
J. Bidenas neturėjo naivių vilčių transformuoti Rusiją; jis yra pirmasis JAV prezidentas nuo pat V. Putino atėjimo į valdžią 1999-aisiais, kuris nesitiki fundamentalios santykių perkrovos. Jo tikslas buvo kuklesnis, nors, tikėtina, vis dar pernelyg ambicingas – tikėtis šiek tiek Kremliaus stabilumo ir nuspėjamumo.
Šio susitikimo nauda yra viena: JAV prezidentas aiškiai ir nedviprasmiškai priminė „žudikui“ Kremliuje, kad blogas elgesys susilauks rimtų pasekmių. Panašu, kad tai J. Bidenas ir padarė. Dar nėra aišku, ar V. Putinas šią žinią suvokė. „Tačiau mažų mažiausia, gera turėti prezidentą, kuris žino, kokią žinią reikia perduoti“, – rašoma „The Washington Post“.
L. Ševcova: Rusija vis išsišoka, todėl JAV paprasčiau yra suteikti jai galios statusą
Ženevoje V. Putinas ir J. Bidenas pabandė sugrąžinti seniai pamestą abiejų šalių veiksmų ir pykčių kontrolę, įsitikinusi Rusijos politologė Lilija Ševcova.
„Bidenas ir Putinas pažvelgė vienas kitam į akis. Ir nusprendė mažinti įtampą. Tačiau išsaugant pozicijas dėl tų dirgiklių, kurių likviduoti ir nėra įmanoma“, – savo „Facebook“ rašė ji.
JAV santykiai su Rusija svarbūs siekiant palaikyti globalų stabilumą ir savų vidaus politikos klausimų sprendimų sprendimui užtikrinti. Rusijai JAV reiškia gerokai daugiau, tapusios vidaus sistemos faktoriumi, įsitikinusi politologė. „Šie santykiai – galios valstybių statuso, kuris yra rusiškos sistemos pagrindas, patvirtinimas. JAV vaidiną priešo vaidmenį, kai Kremliui reikia mobilizuoti visuomenę. Kuo silpnesnė mobilizacija prieš rinkimus – tuo reikalingesnis priešas. Nė viena kita tauta nekelia Rusijos elitui tokių stiprių jausmų. Amerika vienu metu simbolizuoja Veimaro sindromą ir piktdžiugą dėl laukiamos Amerikos griūties“, – tikino ekspertė.
Rusijai JAV yra reikalingos bet kokiu atveju – ir kaip priešininkė, ir kaip situacinė partnerė. Labiausiai, anot ekspertės, Rusijos galios valstybės atstovų mąstymą žemintų jeigu Amerika juos visiškai ignoruotų. Tačiau tuo atveju Rusija gali ir surasti savo būdus, kaip apie save priminti: pavyzdžiui, sutraukia kariuomenę prie Ukrainos sienų.
Tas faktas, kad Vašingtonas bando švelninti konfrontaciją su Maskva rodo, kad Baltieji rūmai suvokia Rusijos ignoravimo pavojų, o taip pat ir tai, kad tikima dialogo privalumais. Svarbiausia, anot L. Ševcovos, J. Bidenas suvokė, kad izoliuoti V. Putiną kainuos brangiau.
Abi pusės jau seniai bando surasti „dialogo – atgrasymo“ modelį. Tačiau jos supranta šį balansą savaip. Galutinis rezultatas – sūpynių modelis: kiekvienas Maskvos ir Vašingtono bandymas „persikrauti santykius“ baigiasi pykčiais. Priežastis: sutampantys taktiniai interesai negali sušvelninti sisteminių principų suderinamumo.
„Rusija demonstruoja aukščiausią eklektikos klasę. Kremlius nepaliaujamai tvirtina, kad JAV jau žlunga. Putinas tvirtina, kad „JAV tvirtu žingsniu žygiuoja Sovietų Sąjungos keliu“. Tačiau jeigu Amerikos amžius jau baigėsi, tai kam tada reikalauti JAV pagarbos ir skųstis dėl iš ten ateinančių grasinimų? Ir kam eiti į susitikimus?! – retoriškai klausia L. Ševcova. – Tai atrodo lyg politinė šizofrenija. Tačiau joje yra ir slypi jėga. Nėra nieko pavojingiau už Subjektą, iš kurio nežinai, ko tikėtis. Subjektą, kuris tai pasirengęs draugauti, tai grasina, demonstruodamas branduolines galvutes“.
Dėl šių priežasčių Vašingtonui tenka ieškoti „dialogo su sistema, kuri sukurta iliuzijų žaidimo pagrindu“. Ironiška šiuo atveju yra tai, kad kol abi pusės ieško sąlyčio taškų, jos atsidūrė kinų Drakono šešėlyje, kuris tik ir laukia galimybės pasinaudoti jų priešprieša. Beje, apie tai, jau po susirinkimo su V. Putinu bei jo komanda, pasakojo ir pats J. Bidenas. Jo teigimu, Rusijos vadovas nėra suinteresuotas konfliktuoti su JAV ir dėl Kinijos keliamo pavojaus.
Pasak ekspertės, tai nebuvo pasitikėjimo paieškų derybos. Tai buvo pokalbis apie interesus ir kaip juos vystyti taip, kad neįvyktų griūtis. Tiesa, L. Ševcova taip pat pažymėjo, kad kol kas nėra aišku, kiek šis susitikimas padės Rusijai ir JAV nustatyti aiškias ir į chaosą nevedančias ribas. „Atsakysime Bideno žodžiais: „We will find out“ (angl. Išsiaiškinsime). Pagyvensim – pamatysim. Tačiau būsime pasirengę ir prastam orui“, – aiškino politologė.
