Dramatiškiausias iš šių ekstremalių orų reiškinių gruodžio mėn. užklupo rytinę Kiniją ir paskatino naujus tarptautinius tyrimus, kurie padeda paaiškinti, kaip rekordinis šaltis gali egzistuoti vis šiltėjančiame pasaulyje.
Atmosferos mokslininkams šis orų paradoksas pareikalavo paaiškinimo. Jų tyrimas atskleidė, kaip toks didelis šaltis gali atsirasti vis šiltėjančiame pasaulyje.
Jų išvados ne tik paaiškina 2023 m. ekstremalius reiškinius, bet ir leidžia suprasti, kaip panašūs orai gali atrodyti mūsų šiltėjančioje ateityje.
Ryšys tarp visuotinio atšilimo ir ekstremalių žiemos orų
2023 m. gruodžio mėn. šalčio banga perrašė rekordų knygas visoje Rytų Kinijoje. Pekine 300 valandų iš eilės laikėsi minusinė temperatūra – tai ilgiausias toks laikotarpis nuo 1951 m., kai buvo pradėta stebėti temperatūra.
Visame regione 78 meteorologijos stotys fiksavo žemiausią kada nors užfiksuotą gruodžio mėnesio temperatūrą, o 12 vietovių sumušė visų laikų žemos temperatūros rekordus. Kai kuriose vietovėse temperatūra nukrito beveik 12°C žemiau įprastos žiemos temperatūros.
Kinijos šaltis nebuvo pavienis atvejis. Panašūs ekstremalūs šalčio reiškiniai 2024 m. sausio pradžioje užklupo Šiaurės Europą, o 2024 m. sausio viduryje – didžiąją dalį Jungtinių Valstijų.
Šie plačiai paplitę šalčio reiškiniai šilčiausiais per visą Žemės istoriją metais sukėlė didelį mokslininkų susidomėjimą ir viešas diskusijas apie visuotinio atšilimo ir ekstremalių žiemos orų ryšį.
Raktas į šių įvykių supratimą glūdi atmosferos dėsningume, kurį mokslininkai vadina „šilta Arktis – šalta Eurazija“.
Per Kinijos šalčius Arkties regione buvo neįprastai šilta – ketvirta šilčiausia temperatūra tuo metų laiku. Ši šiluma sutrikdė įprastą temperatūros gradientą tarp Arkties bei vidutinių platumų ir susilpnino atmosferos modelius, kurie paprastai sulaiko šaltą poliarinį orą netoli Šiaurės ašigalio. Dėl šio sutrikimo šaltas arktinis oras plūstelėjo į pietus, į tokius regionus kaip Kinija.
Atmosferos viduryje, virš Baikalo ežero Rytų Sibire įsitvirtino neįprastai stipri aukšto slėgio sistema. Šis blokavimo modelis kartu su rekordine aukšto slėgio sistema virš Sibiro sudarė puikias sąlygas arktiniam orui nukrypti į pietus, į Kiniją.
„Mūsų išvados patvirtina, kad žmogaus sukelta klimato kaita iš tikrųjų silpnina ekstremalius šalčio reiškinius“, – aiškino pagrindinis tyrimo autorius, Atmosferos fizikos instituto profesorius Cheng Qianas.
Tyrėjų grupė naudojo klimato modelių simuliacijas, kad išanalizuotų, kaip žmogaus veikla jau paveikė tokius šalčio reiškinius.
Jų analizė atskleidė, kad dėl antropogeninio atšilimo tokių šalčio reiškinių, kaip 2023 m. epizodas, tikimybė ir intensyvumas jau sumažėjo atitinkamai daugiau kaip 92 proc. ir 1,9°C, palyginti su pasauliu be žmogaus įtakos.
„Visuomenė turi būti pasirengusi staigiems šalčiams“
Žvelgiant į ateitį, tyrime prognozuojama, kad iki šimtmečio pabaigos tokie ekstremalūs šalčio reiškiniai bus vis retesni, jei bus taikomi vidutinės emisijos scenarijai.
Panašių šalčio bangų tikimybė gali sumažėti apie 95 proc, o jų intensyvumas, palyginti su dabartiniais reiškiniais, gali sumažėti apie 2°C. Tačiau ši prognozė turi svarbią išlygą.
„Visuomenė vis dar turi būti pasirengusi staigiems šalčiams, net ir tada, kai bus pasiektas Paryžiaus susitarime numatytas 1,5°C tikslas“, – teigė mokslininkas.
Kadangi bendruomenės visame pasaulyje kovoja su klimato kaita, šis tyrimas suteikia labai svarbių įžvalgų apie žiemos ekstremalių reiškinių ateitį.
Nors visuotinis atšilimas paprastai reiškia švelnesnes žiemas, didelių šalčių tikimybė išlieka, todėl reikia ir toliau budriai ruoštis žiemos pokyčiams, net jei pasaulis stengiasi mažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
