Visa tai reiškia, kad nacija yra labai ligota bei kelia pavojų tiek sau, tiek ir aplinkai. Ateities gyvenimo satyra, kurią Vladimiras Sorokinas surašė savo 2006-ųjų knygoje „Opryčniko diena“ buvo praktiškai įgyvendinta. V. Sorokinas pasakoja apie naciją, kuri atsiribojo nuo pasaulio. Šioje „Naujojoje Rusijoje“ viduramžiai susilieja su šiuolaikinėmis technologijomis. Atgimė siaubą kelianti Ivano Rūsčiojo saugumo tarnyba, tačiau ji dar turi ir sudėtingas skaitmenines technologijas.
Savarankišką valstybę valdo visur esantis ir tuo pačiu keistai anoniminis Valdovas. Policija reguliariai valo „penktosios kolonos atstovus“ – būtent šią sąvoką V. Putinas pavartojo savo kalboje po Krymo aneksijos.
Prieita lig to, kad senas nacionalistas-neurotikas Ivanas Iljinas tampa Kremliaus guru. Kas galėjo numanyti, kad šis ištremtas liūdnai pagarsėjęs mąstytojas, Zigmundo Freudo pacientas, kuris netgi yra rėmęsis Goebbelsu, ir vėl užims vietą Kremliuje, kur kadaise augo jo tėvas – komendanto sūnus?
Didybė ir smulkmė Putino Rusijoje susiduria faktiškai gogoliškai: politinis idiotizmas virto Šiaurine nacijos žvaigžde.
Šiais metais Maskvoje vyko tarptautinis simpoziumas, skirtas Andrejui Belyj (XX a. pradžios Rusijos novelistas, – red. past.). Vieną dieną svečiai nuvyko į Kučiną (ten, kur ir baigėsi A. Belyj gyvenimas), kad sudalyvautų šventės kaltininko paminklo atidengimo šventėje. Kažkoks vietinis įtakingas žmogus kalbėjo apie tai, kaip tvirtai A. Belyj palaikė vietos bendruomenė. Nors iš tiesų tai periodas, po kurio sekė J. Stalino teroras, jam buvo košmariškas laikmetis.
Simpoziumo dalyviai kaip įmanydami stengėsi nekalbėti apie politiką. Tačiau forumo pabaigoje vienas iš vietinių pranešėjų neišlaikė ir pažymėjo A. Belyj simbolizmo artumą Europai, o taip pat leido sau išsakyti nerimą dėl V. Putino bandymo uždaryti Rusiją ir išskirti kažkokį „Eurazijos“ nacionalinį identitetą. Jis nutildė spontaniškus aplodismentus ir beveik vienbalsį palaikymą.
Jau senokai vaizdas nebuvo toks niūrus. Tačiau patirtis moko niekada nepasiduoti. Atsiras daugybė naujų knygų. Visada egzistavo ir kita Rusija, ir ji demonstravo pasipriešinimą – bent jau literatūroje, jeigu ne kur kitur. Reikia tai prisiminti.
