Pokalbį U. Kristerssonas pavadino „konstruktyviu“. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis taip pat parašė „laukiantis netrukus įvyksiančio vizito į Ankarą“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
Įstojimas į NATO yra vienas iš naujosios Švedijos vyriausybės prioritetų. U. Kristerssonas praėjusią savaitę pareiškė esąs pasirengęs vykti į Ankarą susitikti su R. T. Erdoganu.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.
Turkija jau seniai kaltina šias dvi šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).
Birželį trys šalys pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusios kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į aljansą.
U. Kristerssonas trečiadienį dar kartą pareiškė, kad jo vadovaujama vyriausybė vykdys „trišalį susitarimą“ tarp Švedijos, Suomijos ir Turkijos.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį taip pat pareiškė, kad „artimiausiu metu“ nuvyks į Turkiją aptarti beveik užbaigto Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso proceso.
