Tai išaiškėjo per kelto nelaimę Švedijoje tiriančios Švedijos valstybinės nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos (SHK) pokalbius su šalies gynybos pajėgų atstovais.
Šiam SHK tyrimui vadovaujantis Jonas Backstrandas (Jonas Bakstrandas) leidiniui „Aftonbladet“ papasakojo, kad gynybos pajėgų atstovams buvo užduoti tam tikri klausimai, kurie keliami jau ne vieną dešimtmetį. Kai kurie iš jų susiję su karinės įrangos gabenimu keltu „Estonia“.
Švedijos gynybos pajėgos anksčiau buvo pripažinusios, kad karinė įranga keltu „Estonia“ buvo gabenta dukart – 1994 metų rugsėjo 14 ir 20 dienomis. Dabar gi SHK sužinojo, kad karinė įranga buvo gabenta ne tik tomis dienomis.
„Surengėme pokalbius su gynybos pajėgų atstovais – ir su tais, kurie tebetarnauja, ir su tais, kurie nebetarnauja gynybos pajėgose. Gauta informacija rodo, kad karinė įranga praeityje buvo gabenta dar kelis kartus, ir jie tai pripažįsta“, – sakė J. Backstrandas leidiniui.
Švedijos gynybos pajėgos šalies naujienų agentūrai TT pareiškė, kad be jau žinomų atvejų, kai keltu „Estonia“ buvo gabenta karinė įranga, tokia įranga šiuo keltu buvo gabenta dar „kelis“ kartus, bet ne rugsėjį ir ne nelaimės naktį. Kada tokia įranga buvo gabenta, pajėgų atstovai nenurodė.
Pulkininkas Andersas Štachas pareiškė negalįs kalbėti apie tikslesnius skaičius ar laikotarpius.
Jis nurodė, kad keltu buvo gabenama techninė įranga su dokumentais, bet nebuvo jokių ginklų ar šaudmenų.
SHK sužinojo, kad įranga buvo gabenama civilinėmis transporto priemonėmis.
A. Štachas naujienų agentūrai TT pareiškė negalįs kalbėti apie įrangos vežimo tokiomis transporto priemonėmis priežastis. Nieko jis nesakė ir apie tai, kodėl Švedijos gynybos pajėgos taip ilgai laukė, kol pagaliau pranešė apie tai visuomenei. Pulkininkas taip pat pripažino, kad muitinė tuo metu labai ribotai tikrino įvežamą įrangą.
J. Backstrandas pareiškė, kad nauja informacija yra svarbi siekiant suprasti bendrą vaizdą, bet šiuo metu ji neturi įtakos tyrimo turiniui.
„Vykdydami tyrimą, žiūrime į laivą ir jo apgadinimus. Nėra duomenų, kad 1997 metų tyrimo išvados neatitinka tikrovės“, – pridūrė jis.
„Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną per smarkią audrą Baltijos jūroje, plaukdamas iš Stokholmo į Taliną. Iš 989 laive buvusių keleivių ir įgulos narių liko gyvi tik 137. Tai viena didžiausių XX amžiaus laivybos nelaimių.
