Ataskaitoje, skirtoje įvertinti Šiaurės Europos šalių karines galimybes, FOI ekspertai išanalizavo „Vakarų ir Rusijos pajėgų balansą“. Ataskaitą sudaro kelios dalys. Pirmojoje autoriai analizavo Šiaurės Europos saugumo situaciją, o antrojoje – Danijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir JAV karinį potencialą.
Jos autoriai primena, kad buvęs JAV prezidentas Barackas Obama „pradėjo istorinę karinių pajėgų perdislokavimo arčiau Rusijos sienų, įskaitant Baltijos šalis ir Lenkiją, operaciją“. Po Krymo aneksijos ir karo veiksmų Ukrainoje pradžios pradėtą JAV politiką tęsė ir Donaldas Trumpas, nepaisant savo paties kritikos kai kurioms NATO aljanso narėms.
Netoli Rusijos sienų esančios NATO šalys taip pat padidino savo finansavimą ir karinį pajėgumą. Nepaisant to, Rusija turi persvarą, „ypač ant žemės“, teigiama ataskaitoje.
„Ši persvara laikysis gana ilgai. Bent jau iki tol, kai JAV galėtų čia atvykti su didesnėmis antžeminėmis pajėgomis. O tam prireiktų bent poros mėnesių“, – švedų SVT cituojamas vienas iš ataskaitos autorių Kristeris Pallinas.
Ekspertai siūlo taikyti ne „daugiau“, o „kokybiškiau ir greičiau“ politiką
Siekdami įvertinti Rusijos ir Vakarų pajėgų santykį ekspertai sukūrė Baltijos šalių puolimo iš Rusijos pusės simuliaciją ir pateikė išvadą, kad Rusija „turi neblogas galimybes laimėti“.
Švedų analitikų manymu, NATO šalims nėra būtinybės didinti pajėgas, tačiau būtina veikti greičiau, kad būtų užkardytos galimos atakos. Viena iš pagrindinių problemų, anot jų, yra geografinis NATO šalių pasiskirstymas. Švedų teigimu, skiriasi šalių pasirengimas karui ir kai kurios iš jų nėra tam pasirengusios. Tačiau pažymima NATO karinė persvara ore ir jūroje.
Nepaisant išaugusių karinių išlaidų ir NATO pozicijų perkėlimo arčiau Rusijos, ekspertai didesnių pokyčių jėgų balanse neįžvelgė. „Iš esmės vaizdas labai panašus ir pagal padalinių pasiekiamumą ir pagal jų kokybę. Yra artimesnis dislokavimas, ko nebuvo 2014-aisiais ir kas palaipsniui gerinama. Ir yra gerokai paprastesnės priemonės, kurios gali pagerinti Vakarų galimybes“, – tvirtina ekspertas.
Ataskaitos autoriai siūlo sustiprinti NATO pajėgas atsižvelgiant į Rusijos grėsmę, plėsti bendradarbiavimą su į NATO pageidaujančia įstoti Ukraina bei Gruzija, o taip pat būti pasiruošusiems griežtinti sankcijas Maskvai.
Per dešimt metų pasaulis pasikeitė ir NATO reikia prie to prisiderinti
Ataskaitos autoriai primena, kad paskutinėje „Strateginėje NATO koncepcijoje“, publikuotoje dar 2010-aisiais, buvo iškeltas strateginio bendradarbiavimo su Rusija tikslas, o Kinija ir išvis nebuvo minima. Nuo tol pasikeitė absoliučiai viskas, perspėja ekspertai: visų pirma, Rusija atmetė Vakarų siūlymą bendradarbiauti, antra, Kinija tapo viena iš pagrindinių galios valstybių ir pradeda grasinti NATO šalių interesams.
Tačiau, nepaisant Kinijos galios, ataskaitos autoriai į pirmą vietą pagal grėsmę įrašė Rusiją, nes ji yra šalia ir kelia tiesioginę grėsmę aljanso narėms.
Įvardijamos ir ankstesnės NATO pretenzijos Rusijai, įskaitant ir tai, kad ji neteisėtai aneksavo Krymą bei įsiveržė ir okupavo dalį Ukrainos teritorijos, toliau okupuoja dalį tarptautinės bendruomenės pripažintos Gruzijos teritorijos, trukdo Gruzijos ir Ukrainos suartėjimui su NATO, stiprina savo pajėgas Baltijos ir Juodosios jūrų regionuose bei Arktyje, o taip pat „siekia hegemonijos posovietinėje erdvėje“.
Maža to, autoriai primena apie Rusijos pasitraukimą iš ginkluotės kontrolės sutarčių bei karinės cheminės medžiagos panaudojimą NATO šalyse (turimas omenyje cheminio ginklo panaudojimas prieš Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją Solsberyje).
Griežtas reagavimas ir NATO vienybės poreikis
Ekspertai NATO rekomenduoja taikyti prieš Rusiją du skirtingus metodus: ryžtingai atsakyti į grėsmes iš jos pusės, ir skatinti įtampos deeskalavimo bandymus, jeigu Maskva netyčia jų imtųsi.
Ataskaitos autoriai taip pat pažymėjo Rusijos „hibridines grėsmes“, įskaitant informacinę erdvę ir kibernetinius išpuolius. NATO siūloma dažniau organizuoti politikų, kariuomenės atstovų, ekspertų ir visuomenės veikėjų pasitarimus šiomis temomis.
Ekspertai ypač akcentavo vidinės NATO šalių stiprybės svarbą šiomis pasikeitusiomis geopolitinėmis sąlygomis. „NATO kritiškai svarbi politinė vienybė svarbiausiais klausimais vien dėl kylančių grėsmių masto, ypač – vienu metu susidūrus su geopolitiniu ir ideologiniu Rusijos bei Kinijos iššūkiu“, – rašo ataskaitos autoriai.
2020-ųjų pabaigoje ekspertų grupė paviešino NATO ataskaitą, kurioje Rusija buvo įvardinta pagrindine NATO karine grėsme bent jau iki 2030-ųjų. „Pagal ekonominius ir socialinius duomenis Rusija – nuosmukį išgyvenanti galios valstybė, tačiau ji parodė, kad yra pajėgi imtis teritorinės agresijos“, – pažymima grupės ekspertų, kuriai vadovavo buvęs Vokietijos gynybos ministras Thomas de Maizieras ir buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas A. Wessas Mitchellas.
