Kolektyvinis imunitetas
Švedų valdžia, remiantis savo šalies mokslininkų rekomendacijomis, nusprendė, kad geriausia šalies ekonomikai ir sveikatos apsaugos sistemai, o ir visiems piliečiams, būtų naudingiau įgyvendinti „dalinio kolektyvinio imuniteto“ programą.
Šią strategiją dar vadina populiacijos imunitetu, minios imunitetu, bandos imunitetu – visuomenės atsparumo infekcijai efektu, kuomet dalis jos įgija asmeninį imunitetą virusui.
Tokiu atveju žmonės turi laikytis socialinio atsiribojimo principų, atsisakyti nereikalingų kelionių ir masinių susibūrimų, laikytis sveikatos apsaugos atstovų higienos taisyklių rekomendacijų, demonstruoti atsakomybę už save ir kitus, tačiau griežtos valstybinės sankcijos nėra įvedamos.
Rekomenduojama labiau riboti savo pasirodymus viešumoje tik rizikos grupėse esančius asmenis (senjorus ar turinčius lėtinių ligų, o taip pat tuos, kuriems jau pasireiškė koronaviruso simptomai). Didžiosios gamyklos yra uždarytos, tačiau daugelis žmonių ir toliau dirba. Švedijoje veikia mokyklos, parduotuvės, kavinėse ir restoranuose yra lankytojų, parkuose vaikšto šeimos su vaikais ir įsimylėjėlių poros.
Vyriausybė ir ją palaikanti visuomenės dauguma susitaikė su faktu, kad balandžio pabaigoje karalystėje koronavirusu gali būti užsikrėtę ar juo jau persirgę daugiau nei pusė šalies gyventojų, o iki birželio – 2/3 švedų.
Tačiau tai nereiškia, kad švedai gyvena įprastą gyvenimą. Ribojimus, kurių neprimetė valdžia, veikia pačių švedų sąmoningumo dėka. Tai pažymi ir užsienio reikalų ministrė Ann Linde.
„Mes netaikome radikaliai skirtingo požiūrio. Valdžia ėmėsi eilės sprendimų, kurie paveikė visą visuomenę. Tai, kad Švedijoje gyvenimas teka sena vaga yra mitas“, – cituojama ji „Švedijos radijo“ tinklapyje.
Vyriausiasis epidemiologas: atrodo, kad tai veikia
Dabartiniais kovos su koronavirusu rezultatais iš esmės yra patenkintas ir vyriausiasis šalies epidemiologas Andresas Tegnellis.
„Anot mūsų skaičiavimų, mes pradedame matyti tiek daug imunitetą turinčių žmonių Stokholme, kad tai pradeda daryti įtaką infekcijos plitimui, – „York Daily News“ teigė Tegnellis, kuris tvirtina, kad „bandos imunitetas“ buvo neišvengiamas pasirinkimas. – Mūsų skaičiai nurodo (tikslo pasiekimą, – red. past.) gegužės mėnesį.“
Norvegijos televizijai jis paaiškino: „Tai yra matematiniai modeliai, kurie yra tikslūs tiek, kiek mes į juos sukeliame duomenų. Pamatysime, ar jie yra teisingi“.
Balandžio 18-ąją švedų kovos su koronavirusu „architektas“ atsargiai džiūgavo, kad „kreivė, rodosi, plokštėja“, skelbiama „Švedijos radijo“ tinklapyje.
Nepaisant pasiektų rezultatų, šalies premjeras Stefanas Lofvenas šią savaitę pratęsė šalyje taikomus minimalius ribojimus (pavyzdžiui, lankymosi slaugos namuose draudimą, barams priimti lankytojus tik prie staliukų) dar 30 dienų ir perspėjo šalies gyventojus neatsipalaiduoti.
„Kol kas dar per anksti švelninti ribojimus ir rekomendacijas. Net jeigu jau šildo saulė ir jūs paaukojote Velykų atostogas, dar ne laikas švęsti gegužės 1-ąją“, – „The Local“ cituojamas politikas.
„Supraskite, kad to reikia ne jūsų asmeninei, bet kiekvieno gerovei. Visą likusį mūsų gyvenimą 2020-ųjų pavasarį prisiminsime kaip laikotarpį, kuomet mes visi dalijomės našta ir aukojomės vieni dėl kitų“, – pridūrė jis.
Paklaustas, kiek laiko dar užtruks gyvenimas tokiomis sąlygomis, politikas nekūrė iliuzijų.
„Neįmanoma pasakyti, kiek tai truks, tačiau mums patiems bus geriau nusiteikti mėnesiams, o ne savaitėms. Viską lems plokštėjanti kreivė; tuomet mūsų sveikatos apsaugos sistema gebės susitvarkyti (su užkrėstųjų antplūdžiu), tačiau užims daugiau laiko (Švedijai grįžti į normalų gyvenimą)“, – aiškino S. Lofvenas.
Švedija kol kas neišsiskiria didžiuliais užkrėstųjų ir mirčių skaičiais
Švedijos premjeras dar kovo mėnesį perspėjo šalies gyventojus, kad „susirgs daug žmonių, ir daugeliui teks atsisveikinti su savo artimaisiais“. Nepaisant to, kad šalis vienintelė Europoje (išskyrus Baltarusiją) nesiėmė griežtų karantino priemonių, kol kas statistika yra palanki A. Tegnellio kuriamai sistemai. Maža to, apklausos rodo, kad ir patys švedai iš esmės pasitiki taikoma „kolektyvinio imuniteto“ politika.
Europoje taikomas griežto karantino modelis turėjo užtikrinti geresnius rezultatus. Pagrindinis jos tikslas – išvengti staigaus užsikrėtimų skaičiaus augimo ir gydymo įstaigų paralyžiaus. Švedija tuo nepatikėjo ir kol kas nelabai turi ko gailėtis. Didžiausi protrūkiai kol kas vyksta būtent ne Švedijoje, o Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kitose Senojo žemyno valstybėse. Žinoma, apie pergalę skelbti dar anksti, tą pažymi ir patys švedų valdžios atstovai. Juk viruso banga dar nesibaigė, o ir tolimesnė epidemijos eiga nėra aiški.
Kodėl tai veikia Švedijoje
Įdomią teoriją, kodėl būtent Švedijoje galėjo suveikti toks liberalus kovos su koronavirusu modelis, „Bloomberg“ pateikė „HSBC Global Research“ ekonomistas Jamesas Pomeroy’us. Eksperto teigimu, tam įtaką gali daryti švedų gyvenimo ypatumai.
Daugiau nei pusę švedų namų ūkių sudaro vieniši žmonės, todėl socialinis atsiribojimas yra paprasčiau įgyvendinamas net ir nespaudžiant valdžios nurodymais. Taip pat šalyje daugiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje yra dirbančių iš namų asmenų, visi Švedijoje turi spartų internetą, leidžiantį darbo jėgai efektyviai kompensuoti nebuvimą ofisuose.
