Balandžio 7-ąją Švedijoje buvo užfiksuotas rekordinis 114 mirusiųjų skaičius. Sveikatos apsaugos tarnybos atstovai tikina, kad taip nutiko dėl „ne laiku pasiekusios informacijos iš regionų“. Tačiau tai yra net ir šalies valdžia pripažįsta, kad kol kas nėra aišku, ar pavyks sulaikyti užkrėstųjų skaičiaus augimą – naujai susirgusiųjų kreivė pastarosiomis savaitėmis pradėjo kilti.
Nacionalinė strategija
A. Tengellio teigimu, nacionalinė kovos su Covid-19 strategiją sudaro tai, kad būtų užtikrinta tolygi viruso plėtra, neperkraunant sveikatos apsaugos sistemos, kol visuomenėje neišsivystys imunitetas arba kol nebus išrasta vakcina.
„Svarbu atrasti tokias priemones, kurių galima būtų laikytis ilgą laikotarpį. Uždaryti žmonių namuose ilgai nepavyks“, – tvirtina jis.
Pavyzdžiui, jo teigimu, jeigu uždaryti vaikų darželius, tai daug mažų vaikų turinčių medikų turėtų likti namie juos prižiūrėti. O tai sudarytų papildomą įtampą sveikatos apsaugos sistemai. Epidemiologo teigimu, tai gali pridaryti daugiau žalos negu pats virusas.
Kolektyvinio imuniteto strategiją planavo taikyti ir Didžioji Britanija su Nyderlandais, tačiau abi šalys pakeitė politiką po mokslininkų perspėjimo dėl to, kokia grėsmė laukia: tūkstančiai mirčių ir sveikatos apsaugos sistemos griūtis, pažymima „The Wall Street Journal“.
A. Tengellis tvirtina, kad pati savaime kolektyvinio imuniteto strategija nėra švedų politikos dalis, maža to, neišspręstų visų problemų. Būtent todėl, jo teigimu, Švedijos valdžia nuo pat pradžių skatino socialinių kontaktų visuomenėje mažinimą.
Be to, Švedijos valdžia taip pat neatmeta galimybės, kad ateityje viruso sulaikymui taikomos priemonės gali būti griežtinamos.
Rusiška ruletė
„Kiekvienas asmeniškai yra atsakingas už savo gerbūvį, už savo kaimynus ir už savo bendruomenę. Tai yra taikoma ir normaliose situacijose, tai taikoma ir krizės atveju“, – vykusios spaudos konferencijos metu pareiškė užsienio reikalų ministrė Ann Linde, pažymėjusi, kad pasitikėjimas visuomene yra Švedijos strategijos pagrindas.
Kol kas toks požiūris atsispindi ir visuomenės apklausose. Šios savaitės pradžioje buvo paskelbti apklausos rezultatai, kad kovo mėnesį vyriausybės darbui pasitikėjimą išsakė 44 proc. švedų. Vasarį tokios nuomonės laikėsi tik 26 proc., rašoma „France 24“.
Tačiau ne visi Švedijoje sveikina tokius valdžios veiksmus.
Lundo universiteto matematikas Marcusas Carlssonas apkaltino Švedijos valdžią žaidžiant „Rusijos ruletę su švedų populiacija“. Mokslininko įrašas „YouTube“ išplito šios šalies socialiniuose tinkluose, pateko į „The Guardian“ ir kitų naujienų portalų naujienas.
Praėjusią savaitę medicinos naujienų žurnalas publikavo straipsnį, „Covid-19: mokymasis iš patirties“, kuriame buvo pažerta kritikos dėl „lėto pirminio atsako tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, JAV ir Švedija“.
Vyriausiasis šalies epidemiologas A. Tegnellis praėjusios savaitės viduryje pripažino, kad iš pradžių bent iš dalies pavykus išlaikyti naujų užsikrėtimų kreivę „plokščia“, pastaruoju metu ji pastebimai šovė į viršų. Medicinos įstaigos jau pranešė, kad trūksta tam tikros įrangos, tačiau kol kas sveikatos apsaugos sistemos perkrovos, kaip nutiko Italijoje ir Ispanijoje, pavyksta išvengti.
Nepaisant to, koronaviruso epidemijos epicentru tapusiame Stokholme jau buvo įrengta lauko ligoninė.
Švedijoje viso jau užfiksuota 591 mirtis, kaimyninėje Norvegijoje – 88, o Suomijoje – 34. Užkrėstųjų skaičius pasiekė 7,6 tūkst. ribą.
