Vienas iš tokių pavyzdžių ‒ su žymaus žurnalisto ir visuomenininko Edmundo Jakilaičio veidu pasirodžiusi melaginga reklama. Pačioje reklamos nuorodoje yra imituojamas naujienų portalo naujienos pateikimas. Taip tokiais atvejais skelbiama kažkokia „sensacinga“ antraštė. Tokiu būdu sukčiai bando prisivilioti patiklesnius ir mažiau soc. tinkluose įgudusius „Facebook“ lankytojus į savo pinkles.
Išvydus tokią reklamą griežtai nerekomenduojama ant jos spausti. Vizualiai iš pirmo žvilgsnio jas sunku atskirti nuo tikros naujienos, todėl patariama spausti ant nuorodų tik iš tų šaltinių ar žmonių feisbuko „lentos“, kuriais pasitikima ir galima įsitikinti, jog tai tikra paskyra.
Maža to, „Facebook“ neleidžia pranešti skundų apie reklamas, todėl jas galima tik paslėpti, kad nerodytų vienam vartotojui.
Šiuo konkrečiu atveju iš pavogtos ar nupirktos feisbuko paskyros yra leidžiama virusinė reklama, kurios taikiniu nurodyti Lietuvos gyventojai, kuriems yra daugiau nei 30 metų.
Venkite atsiskaitymų neaiškiose prekyvietėse
Tokių reklaminių straipsnių tikslas ‒ pritraukti žmones žinomais veidais ar prekės ženklais ir pabandyti išvilioti iš jų asmens ar banko kortelės duomenis.
Jokiais būdais negalima nieko „pirkti“ iš tokių neaiškios kilmės svetainių, o prieš pirkdami internete ką nors ar suvesdami savo asmens duomenis, įsitikinkite, kad jūsų naudojama platforma yra saugi.
Taip pat, jeigu jau netyčia užėjote į fiktyvią nuorodą, negalima spausti ant viduje esančių nuorodų, atsisiųsti ten esančių programų ar aktyvuoti naršyklės funkcijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
