Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May žiniasklaidoje patvirtino, kad „Brexit“ įvyks 2019 metų kovo 29 dieną 23 valandą Grinvičo laiku (Lietuvoje bus 2019 metų kovo 30 diena 1 valandą nakties). Ji taip pat įspėjo, kad „netoleruos“ jokių bandymų atidėti „Brexit“.
„Tegul niekas neabejoja mūsų pasiryžimu ar kelti klausimus dėl mūsų apsisprendimo, „Brexit“ jau vyksta“, - tvirtina JK premjerė.
Verslininkai ir ES atstovai įspėja, jog Britanijai vis mažėja laiko pasiekti „pakankamą progresą“ atsiskyrimo nuo ES procese. Tai reiškia ir perėjimą bei ateities santykius su Sąjunga.
Britanijos „Brexit“ ministras Davidas Davisas ir vyriausiasis ES derybininkas Michelas Barnieris penktadienį Briuselyje užbaigė šeštąjį derybų raundą. Jo metu buvo aptarti trys pagrindiniai klausimai – kiek šalis sumokės, kokios bus piliečių teisės ir kaip bus sprendžiamas Šiaurės Airijos sienos klausimas. Tačiau apie ypatingą proveržį kol kas nekalbama.
Kiek Britanija mokės?
Klampiausias klausimas yra „skyrybų sąskaita“ arba tai, kiek JK turės sumokėti, kad atsiskaitytų už savo finansinius įsipareigojimus Sąjungai. Rudens pradžioje JK premjerė pareiškė, kad ji yra pasiryžusi apmokėti JK kaip ES narės finansinius įsipareigojimus, tačiau Sąjungos derybininkai skundžiasi, kad kol kas atsiskirianti šalis nesiteikė įvardyti tikslios sumos.
T.May taip pat pareiškė, kad negali būti galutinio finansinio susitarimo tol, kol nėra priimtas sprendimas dėl ateities prekybinių santykių tarp ES ir JK. Todėl kol kas kalbama apie pačias įvairiausias sumas nuo 20 iki 100 milijardų eurų.
May susiduria su daug spaudimo savo šalyje, kad nepasiūlytų ES didelio „skyrybų mokesčio“.
Kas vyksta su „piliečių teisių“ klausimu?
Antrasis esminis klausimas yra, kas po „Brexit“ nutiks ES piliečiams, gyvenantiems JK ir JK piliečiams, pasiliekantiems ES.
T.May JK parlamente pareiškė, kad Britanija ir ES sutaria dėl pagrindinių ES piliečių teisių principų ir jau yra labai arti susitarimo. Tačiau tai ir toliau išlieka labai svarbiu klausimu su labai rimtomis pasekmėmis.
Apytiksliai 3 milijonai ES piliečių iš įvairių šalių šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, o britų, gyvenančių ES teritorijoje, skaičius siekia 1,2 milijono.
Šią savaitę Europai buvo praneštos naujos detalės apie „paprastą, tiesioginį ir kiekvienam suprantamą“ procesą, kuris lauks ES piliečių, norinčių gauti „įsikūrusiojo statusą“ Britanijoje po „Brexit“.
Michelas Barnieris patvirtino, kad abi pusės pasiekė vertingą progresą - „iš JK pusės aiškėja, kaip vyks registracijos procesas ir kokius pasirinkimus asmenys turės, jei nepavyks registracijos procesas“.
Kas nutiks Šiaurės Airijai?
ES ir JK sutaria, kad nori išvengti sienos sukūrimo tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos. Per sieną šiuo metu vyksta laisvas judėjimas ir daug verslų turi reikalų abejose šalyse. Taigi, esminis klausimas yra, kaip išvengti pasienio patikrinimų, kai JK nebebus ES bendrosios rinkos ir Muitų sąjungos nare.
„Mes vertiname Europos Sąjungos norą apginti bendrosios rinkos ir Muitų sąjungos veikimą. Tačiau už tai negali būti mokama Jungtinės Karalystės konstituciniu ir ekonominiu vientisumu. Britanija sutinka, kad ypatingai Šiaurės Airijos situacijai reikalingas išskirtinis sprendimas. Tačiau supraskite mane teisingai, tai negali sukurti sienos Jungtinės Karalystės viduje“, - pareiškė JK „Brexit“ ministras D.Davisas.
