Nėra tiksliai aišku, kada Rusijoje atsirado pirmieji džamatai. „Jeigu kalbėti apie Tatarstaną, kalbėtume apie pirmą 1990-ųjų pusę“, – pasakoja muftijus Faridas Salmanas. Jauni vyrukai patekdavo į kalėjimus ir būtent ten pradėjo pažindintis su islamo „žinovais“, daugelis kurių buvo nusiteikę ekstremistiškai. Ši tendencija buvo pastebima ir islamiškuose Kaukazo regionuose. Suprantama, Šiaurės Kaukazo kovotojai, patekdavę į Rusijos kalėjimus, pradėdavo ieškoti kalinių, kuriuos būtų galima suvilioti fundamentalizmu.
„Pirmieji kalėjimų džamatai susiję su čečėnų teroristų atsiradimu kolonijose“, – įsitikinęs islamo ekspertas Romanas Silantjevas. Pasak jo, džamatai labiau paplito jau XXI amžiuje, kai vis daugiau žmonių į kalėjimus pateko dėl naujo baudžiamojo kodekso straipsnio – tautinės neapykantos kurstymo. Be to, kai kurie į kalėjimus pradėjo „lįsti“ patys, kad surinktų bendraminčių grupes ir susikurtų sau kovotojų už tikėjimą įvaizdį.
Tačiau kodėl primityvus radikalus islamas staiga paplito kalėjimuose, kur, atrodytų, egzistuoja pakankamai griežta santvarka, paremta „blatu“? Ekspertai įsitikinę, kad sena sistema nebeliko tokia viską aprėpianti po SSRS žlugimo.
„Tradicinė sovietinė kalinių hierarchija nebuvo paremta piniginiais santykiais. Be to, kas SSRS sėdėdavo už ekonominius nusikaltimus, savo statusu buvo arti „nuleistųjų“. 1990-aisiais situacija pasikeitė, daugelyje kolonijų komercializavosi santykiai tiek tarp kalinių, tiek ir tarp kalinių ir vadovybės. Žmogus, turėjęs kapitalą laisvėje, tapo įtakingas ir kalėjime“, – pasakoja sociologas Antonas Oleinikas.
Dabar nemažai kur devalvuotų vagių „poniatkių“ (kurios, žinoma, kai kur vis dar nustato žaidimo taisykle) vietą pamažu užima islamiškasis fundamentalizmas.
„Nusikalstamų veiksmų legitimacija dabar vyksta iš religinių pozicijų. Kalėjimo subkultūra lengvai virškina supaprastintą isląmą“, – pasakoja Raisas Suleimanovas. Be to, atsirado toks reiškinys, kaip islamiškas šansonas. Populiariausias jo atstovas – čečėnų bardas Timuras Mucurajevas. Hitu tapo jo daina „Islamo uma“, kurioje T. Mucurajevas aiškina: „Mes, neieškodami žemiškų apdovanojimų, kovose įgijome žaizdas, juk aiškiai pasakyta Korane, kad džihadas privalomas.“
Rusijos kalėjimų džamatai, kaip ir pogrindiniai ekstremistiniai vahabitų ir kitų fundamentalistų junginiai, neretai gauna finansines injekcijas iš užsienio. „Dabar pagrindinis pinigų maišas – Kataras“, – mano muftijus F. Salmanas. Pasak jo, pinigai iki Rusijos nukeliauja per įvairius fondus ir pogrindines schemas. Taip pat fundamentalistai reketuoja, tačiau verslininkų pinigai – antrinis pajamų šaltinis.
Dar ekstremistus palaiko pavieniai imamai, kurie siekia bet kurios formos islamo paplitimo, netgi jei musulmonai išsikelia sau tikslą nuversti valdžią. Tokių imamų „neproporcionaliai daug“ Rusijos muftijų taryboje, jungiančioje viso labo 16 proc. Rusijos umos. Šiuo atveju labiau kalbama ne apie tikslingą politiką, o apie pakantumą fundamentalistams. Jį, pavyzdžiui, demonstruoja vienas iš muftijų tarybos pirmininkų Nafigula Aširovas, kuris ekstremistai nelaiko nei vahabitų, nei Rusijoje ir Vakaruose uždraustą organizaciją „Hizb ut-Tahrir“, kuri pasisako už pasaulinio kalifato sukūrimą.
O štai pozicija, kurią „Ogoniok“ leidiniui išsakė Rusijos islamo komiteto pirmininkas Geidaras Džemalis, kurį pagarbiai vertina visos musulmonų atšakos: „Džamatai – visuotinis reiškinys, jie natūraliai atsiranda bet kuriuose kalėjimuose, įskaitant amerikiečių. Sudėtingasis islamas neadaptuotas kalėjimo kontingentui, todėl kaliniai domisi tomis sritimis, kurios jiems atrodo susijusios su jų gyvenimo situacija. Klausimai, liečiantys ieškančio žmogaus sielą, neišvengiamai atveda jį į islamą.“
„Ieškančios sielos“ yra pasiruošusios priimti fundamentalistinį islamą, ir neislamiška kilmė čia ne prie ko. Yra keletas ryškių pavyzdžių: pusiau rusas, pusiau buriatas Saidas Buriatskis (Aleksandras Tichomirovas), tapęs Šiaurės Kaukazo ginkluoto pogrindžio ideologu, čiuvašas Valerijus Ilmendejevas, rusų vahabitas Viktoras Gaivorovskis...
„Naujuosius musulmonus naudoja ne tik džamatuose, bet ir teroristinių išpuolių vykdymui, pirmiausia dėl to, kad jie nesukelia įtarimų dėl savo išvaizdos, – teigia islamo ekspertas R. Silantjevas. Yra įdomi statistika: Rusijoje yra apie 10 tūkstančių perėjusių į islamą iš kitos religijos, o totorių ir čečėnų iš viso 7 milijonai. Remiantis pastarųjų metų kriminalinių kronikų statistika, tarp tų 10 tūkstančių teroristų yra daugiau, nei tarp totorių ir čečėnų.“
Radikalaus islamo priėmimo psichologiją, kaip nebūtų keista, paaiškino pagrindinis Rusijos „kovotojas su pedofilais“, skinhedas Maksimas Marcinkeviciuč pravarde Tesakas. Fašistuojantį Tesaką nustebino, kad jo kalėjimo kameros kaimynas, musulmonas Abakaras, buvo gerokai arčiau jo požiūrių, nei stačiatikis kaimynas Kolia, buvęs karininkas.
„Daugeliu moralės klausimų, kurie liečia narkomanus, išsigimėlius, iškrypelius, musulmonų pozicija arčiau nacional-socialistinei pozicijai, nei yra krikščionių pozicija. Tai realiai gali privesti prie to, kad bus „balti vahabitai“, rusų musulmonai. Aš apie tai pagalvojau dar 2008 metais, o štai išėjau ir sužinojau, kad jau daug tokių rusų musulmonų“, – stebisi M. Marcinkevičius.
Kita iliustracija, kad ekstremistiškai nusiteikę asmenys siurbia į save įvairias radikalias idėjas, yra čečėnas Tamerlanas Carnajevas – vienas iš įtariamųjų Bostono teroristinio išpuolio organizavimu. Pasak T. Carnajevo draugų, jis domėjosi kraštutinės dešinės literatūra, kalbėjo, kad „Hitleris buvo teisus“. Tuo pat metu jį domino ir radikaliosios islamo srovės.
Sukurti savo ekstremistinę bendruomenę kalėjime T. Carnajevas nespėjo – jis buvo nužudytas sulaikymo metu. Tačiau kol kas nei Rusija, nei Vakari neturi atsakymo į klausimą, kaip sustabdyti tokių bendruomenių veiklą. Tarp radikaliausių Rusijos ekspertų pasiūlymų – specialių kolonijų sukūrimas islamistinių organizacijų atstovams ir bausmių didinimas fundamentalistams. Be to, islamo ekspertų manymu, reikalinga griežtesne į kalėjimą ateinančių imamų kontrolė. Tačiau panašu, kad valstybiniu mastu kalėjimo džamatų problema iki šiol nėra iki galo suvokta.
