Tinklinis marketingas – prekių realizavimas per partnerius – išlieka gajus jau nuo praėjusio amžiaus vidurio. Nepaisant to, kad ši koncepcija dažnai sulaukia kritikos ir yra lyginama su finansinėmis piramidėmis, kartu su interneto atėjimu tapo sunkiai sustabdoma. Vienas iš tokių pavyzdžių, kokias pasekmes gali sukelti aklas žmonių tikėjimas „stebukladariais“, – kanadiečių „Black Oxygen Organics“ (BOO) istorija.
BOO pardavinėja organinį dirvožemį (iš esmes – purvą) vienu ar kitu pavidalu jau beveik 30 metų, ir būtų pardavinėję taip pat sėkmingai jį dar 30 metų, jeigu 2021-aisiais nebūtų itin išpopuliarėję, o tuo pačius ir sulaukę daug dėmesio iš žiniasklaidos bei įvairių valdžios institucijų.
Per paskutinį pusmetį bendrovė spėjo nueti kelią nuo milijoninių pardavimų iki griežtų valdžios institucijų sankcijų ir užsidarymo, rašoma „NBC News“ – socialiniai tinklai BOO iškėlė į padanges ir vėliau tėškė į žemę.
Aptiko ir kenksmingų medžiagų
„Black Oxygen Organics“ siūlė humino ir fulvo rūgštis (humuso sudedamosios dalys) – organines medžiagas, kurios susiformuoja natūraliu augalinių ir gyvūninės kilmės liekanų irimo metu. Tinklalapyje buvo rašoma, kad šios medžiagos yra išgaunamos iš „užkonservuotos pelkės“ gilumos, kurioje tariamai išlikę daugiau nei 1,5 tūkst. įvairių tipų augalų. Gamintojai tikino, kad purvas šalina iš organizmo toksinus, gerina širdies ir smegenų darbą bei gydo nuo įvairiausių ligų.
Mokslininkų duomenimis, tokios medžiagos iš tiesų tam tikrais atvejais gali pasižymėti aprašytomis savybėmis, tačiau jų vartojimo ar naudojimo nauda yra abejotina ir nepatvirtinta išsamiais moksliniais tyrimais. Susidomėję „stebuklingu purvu“ aktyvistai išsiaiškino, kad iš tiesų žemės buvo išgaunamos iš pelkės, šalia kurios yra metalo atliekų sąvartynas, o NBC žurnalistai purvą ištyrė laboratorijoje ir aptiko jame didelį kiekį toksinių medžiagų – švino ir arseno.
BOO savo produkciją pardavinėjo 125 gramų miltelių pakeliais – vasarą vieno tokio kaina siekė 110 dolerių (apie 100 eurų). Miltelius galima buvo ištirpinti skirtingomis proporcijomis iki norimos konsistencijos: be įprastų kūno kaukių ir šveitiklių, purvo vandenyje buvo maudomi vaikai ir augintiniai, daugelis tokį vandens ir purvo „kokteilį“ net gerdavo.
Tris dešimtmečius vystyta idėja pavertė milijonieriumi
Projekto įkūrėjas ir savininkas – Marcas Saint-Onge’as, 59-erių verslininkas iš Kanados. Save jis vadina natūropatu, kineziterapeutu, žolininku ir kitais netradicinės medicinos guru tinkančiais epitetais. Pasak jo paties, „meilė purvui“ jam gimė dar vaikystėje, kuomet jis žaidė su varlėmis pelkėje netoli namų. Vėliau jis dalijo purvą klientams, atėjusiems masažo paslaugų.
1989-aisiais M. Saint-Onge’as jau užkliuvo tikrinančioms institucijoms – gavo 20 tūkst. dolerių baudą už medicinos veiklą neturint licencijos. Po to jo „vieno asmens klinika“ perėjo į „pogrindį“, o jau po kelerių metų vyras susikoncentravo į prekybą purvu.1996 m. vietos valdžios institucijos pareikalavo nutraukti tokį verslą dėl niekuo nepatvirtintų pareiškimų, kad purvo naudojimas padeda gydant artritą bei reumatą, o taip pat ir gydo žaizdas.
Po kelių pasitraukimų iš rinkos ir vėl sugrįžimų į ją, projektas „Black Oxygen Organics“ galutinai susiformavo 2015-aisiais – tuo metu ir atsirado „naujoviška inovacija“, siūlant gaunamus puro miltelius ne tik įtrinti į odą, bet ir gerti sumaišius su vandeniu.
Be visų „natūraliosios medicinos“ titulų ir pirkėjų liudijimų, kaip purvas pakeitė jų gyvenimus, M. Saint-Onge’as dar tapo ir pardavimų mokymų pardavėju: „Aš parduodu purvą – jus tikrai galiu išmokyti pardavinėti bet ką“.
Po paskutinio persikrovimo BOO buvo platinamas tinklinio marketingo principu: klientai patys tapdavo pardavėjais, įtraukdami dar kitus pirkėjus. Tokiu būdu pirkėjai patys tarpdavo ne tik prekeiviais, bet ir tiekėjais ar regionų vadybininkais, palaipsniui plečiant verslo piramidės mastą. Pandemija prisidėjo prie tokio pobūdžio verslo plėtros – daugiau laiko praleidžiant namie, ar išvis netekus darbo dėl įvestų ribojimų, net 13 proc. daugiau amerikiečių 2020-aisiais pasinėrė į prekybinių piramidžių veiklą (viso – apie 7,7 mln. žmonių).
Pagrindinis BOO plėtros šaltinis – socialiniai tinklai. „Instagram“ ir „TikTok“ tūkstančiai vartotojų dalijosi savo įspūdžiais, o feisbuke atsirado dešimtys „stebuklingų miltelių“ pardavėjų grupių. Milžinišką poveikį turėjo ir tai, kad dalis žmonių pandemijos akivaizdoje sutiko daryti bet ką, tik ne vakcinuotis, todėl „gydomieji natūralios žemės milteliai“ puikiai tiko antivakseriams. Pastarieji, išsigandę koronaviruso ir susigundę purvo reklama, pasirinko ne skiepytis, o tiesiogine prasme „ryti purvą“.
NBC tyrimo metu buvo nustatyta, kad purvą platino antivakserių, alternatyvios ir tradicinės medicinos gerbėjų grupės.
„Stebuklingo purvo“ saulėlydis: staigiai išnyko, tačiau vietos optimizmui nėra daug
„Stebuklingam purvui“ vis labiau populiarėjant, agentai ir klientai jį pradėjo pardavinėti faktiškai nuo bet kurios ligos – nuo autizmo iki Alzheimerio ligos ar vėžio. Tačiau tuomet, kai pradėta visur skelbti, kad ši „stebuklinga priemonė“ apsaugo ir nuo koronaviruso, pasipylė ne tik nauji užsakymai, bet ir atsirado „nepageidautinas“ valdžios dėmesys.
Rugsėjį BOO vadovybė paskelbė apie rekordinį pardavimų augimą: per pusmetį mėnesinis pelnas išaugo nuo 200 tūkst. dolerių iki beveik 4 mln., o kiekvieną mėnesį bendrovė pritraukdavo dešimtis tūkstančių prekeivių ir pirkėjų. Tačiau BOO taip pat pripažino ir su tokiu augimu susijusią problemą – jų grupes socialiniuose tinkluose pradėjo blokuoti, o jie patys sulaukė oficialių skundų dėl prekės realių savybių neatitinkančios reklamos.
Tiesa, bendrovės atstovai kaltino nepatenkintus jų produkcija asmenis „heitu“ (angl. „hate“ – neapykanta) ir pasiskundė, kad dėl to gali sulaukti valdžios institucijų dėmesio.
Siekiant išvengti teisinių problemų bendrovėje buvo nuspręsta eilinį sykį keisti savo veiklos pobūdį. Prekės ženklo naikinti nebuvo bandoma, tačiau visų tarpininkų buvo paprašyta ištrinti senas paskyras ir grupes, o naujosiose vartoti saugesnius išsireiškimus. Konkrečias diagnozes pakeitė aptakios formuluotės, pasirodė perspėjimai dėl atsakomybės už įsigytą produkciją ir jos naudojimą, o kai kurios prekybos „natūralia žeme“ bendruomenės ir išvis tapo uždaromis.
Tačiau toks bandymas išvengti atsakomybės pasirodė esantis gerokai pavėluotas – netrukus Kanados sveikatos apsaugos ministerija pareikalavo išimti iš prekybos BOO produkciją. Valdžia pareiškė, kad jų vartojimas taip, kaip nurodyta reklamoje, nėra patvirtintas medikų ir gali kelti pavojų sveikatai. Prekybos agentai JAV pareiškė, kad visą produkciją išpardavė, nors iš tiesų tai ji, dėl galimų pažeidimų, užstrigo pasienyje.
Dar du mėnesius bendrovės vadovybė bandė apeiti ribojimus ir išsaugoti aukso kiaušinius nešantį verslą. Ant pakuočių buvo nurodyta, kad priemonė yra kosmetinė ir negalima vidiniam vartojimui. Tuo pačiu bandyta išsaugoti naivių pirkėjų rinka, kuriems agentai ir toliau pasakojo apie „išsaugotą originalų receptą, todėl purvą galima vartoti taip pat, kaip ir anksčiau“, nepaisant oficialiai skelbiamų pokyčių.
Bendrovė netgi ruošėsi tradiciniam pirkimų bumui metų pabaigoje, tačiau prieš pat „Juodąjį penktadienį“ buvo paskelbta apie užsidarymą.
NBC tyrime optimistinių nuotaikų nedaug – net jeigu BOO vadovai ir sulauktų nesėkmės teismuose, o pats M. Saint-Onge’as atsidurtų už grotų, vargu ar jo „stebuklingo purvo“ legenda išnyktų. Liktų tūkstančiai žmonių, aklai tikinčių „gydomosiomis“ jo savybėmis. „Black Oxygen Organics“ buvo toli gražu ne vieninteliai rinkoje, siūlantys panašaus pobūdžio produktą.
