• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Susirūpinusios Jungtinių Valstijų sąjungininkės ketvirtadienį spaus JAV valstybės sekretorių Marco Rubio išdėstyti Vašingtono planus dėl NATO ir Ukrainos, tačiau jo vizitą gali užgožti vis labiau besiplečiantis prekybos karas.

Susirūpinusios Jungtinių Valstijų sąjungininkės ketvirtadienį spaus JAV valstybės sekretorių Marco Rubio išdėstyti Vašingtono planus dėl NATO ir Ukrainos, tačiau jo vizitą gali užgožti vis labiau besiplečiantis prekybos karas.

REKLAMA

JAV prezidentas Donaldas Trumpas supurtė Vakarų saugumo pamatus – privertė suabejoti NATO kolektyvinės gynybos pažadu, artėjo prie Europos priešininkės Rusijos ir grasino perimti Kanadą bei Danijos autonominę valdą Grenlandiją.

Trečiadienį dar labiau pakurstydamas transatlantinę įtampą, neprognozuojamasis prezidentas paskelbė apie muitus sąjungininkams ir, atrodo, sulauks atsakomųjų veiksmų.

„Žinau, kad sąjungininkai, pavyzdžiui, šioje vandenyno pusėje, nerimavo dėl ilgalaikių JAV įsipareigojimų NATO“, – sakė Aljanso vadovas Markas Rutte.

„Tačiau esu visiškai įsitikinęs, kad šis aljansas su JAV išliks. Jų įsipareigojimas yra visiškai aiškus“, – teigė jis.

Kita 31 NATO narė desperatiškai sieks atskirti prekybos karą nuo dvi dienas truksiančių derybų dėl Aljanso ateities ir karo Ukrainoje. Derybose taip pat dalyvaus ukrainiečių užsienio reikalų ministras.

Prieš birželį Hagoje vyksiantį viršūnių susitikimą jie nori iš M. Rubio sužinoti daugiau detalių apie D. Trumpo reikalavimus sąjungininkams didinti išlaidas gynybai, perspėjimus, kad JAV gali atitraukti pajėgas iš Europos, ir apie ketinimus dėl Rusijos bei Ukrainos.

„Akivaizdu, kad Rubio ir toliau spaus mus daryti daugiau, – teigė vienas Europos diplomatas, kalbėjęs anonimiškai. – Tačiau mums reikia papildomų garantijų ir iš JAV, ir būtume laimingi, jei jis pasakytų: „Mes būsime su jumis“.“

REKLAMA
REKLAMA

5 proc. BVP

Dėl Ukrainos Vašingtonas paliko savo sąjungininkus nežinioje. JAV deda pastangas suartėti su Rusija, taip bandydamos įtikinti prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti trejus metus trunkantį karą prieš Ukrainą.

Susirūpinusios Europos šalys prašo D. Trumpo laikytis griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu, JAV lyderiui siekiant dalinių paliaubų. Tuo metu Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl tęsiamų smūgių.

REKLAMA

JAV prezidentas nudžiugino sąjungininkus grasinimu V. Putinui sankcijomis už derybų vilkinimą, tačiau baiminamasi, kad D. Trumpas galiausiai gali norėti suartėti su šalimi, laikoma svarbiausia NATO prieše.

Tuo tarpu Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija vadovauja deryboms dėl taikos palaikymo pajėgų siuntimo į Ukrainą, kad būtų užtikrintas bet koks susitarimas, kurį gali sudaryti D. Trumpas.

Nors Ukrainos ateitis laikoma kertiniu klausimu Europai, taip pat kyla esminių klausimų dėl NATO, kuri septynis dešimtmečius buvo Europos saugumo pagrindas, ateities.

REKLAMA
REKLAMA

D. Trumpas jau seniai peikia nares, kad jos skiria nepakankamai lėšų savo gynybai, ir ragina jas parodyti savo įsipareigojimą ir padidinti išlaidas iki 5 proc. BVP. Tai būtų daugiau nei dabar skiria bet kuri narė, įskaitant Jungtines Valstijas.

Norėdamas padidinti spaudimą, jis pagrasino, kad gins tik tas šalis, kurios, jo manymu, iš kišenės ištrauks pakankamai.

NATO siekia Hagos viršūnių susitikimui nustatyti naują išlaidų įsipareigojimą, o diplomatai teigia, kad pagal vidinius skaičiavimus, norint įgyvendinti planus, kuriais siekiama atgrasyti Rusiją, reikia išleisti vidutiniškai bent 3,5–3,7 proc. BVP.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gali prireikti psichoterapijos seanso“

Sąjungininkai skuba pademonstruoti, kad daro daugiau savo pačių apsaugai, Vašingtonui perspėjant, kad jis gali perkelti savo išteklius iš Europos ir sutelkti dėmesį į kitas grėsmes, pavyzdžiui, Kiniją.

Vasarį JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, debiutuodamas NATO, pareiškė, kad Europa dabar turės prisiimti atsakomybę už įprastinį saugumą žemyne.

Diplomatai ir pareigūnai ragina Jungtines Valstijas suteikti pakankamai laiko koordinuoti bet kokį karių mažinimą, kad Europos gynyboje neliktų spragų.

REKLAMA

Tačiau kol kas Vašingtonas nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie planus išvesti maždaug 100 tūkst. karių ar išvežti pagrindinę ginkluotę, kurią kitiems būtų sunku pakeisti.

Po pastarojo P. Hegsetho akibrokšto sąjungininkai tikisi, kad M. Rubio laikysis švelnesnio tono, nors mano, kad jis ir toliau primygtinai reikalaus laikytis D. Trumpo prioritetų.

„Jei jis nepasakys dalykų, kurie išsklaidytų mūsų abejones, mums gali prireikti psichoterapijos seanso“, – teigė vienas NATO diplomatas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame


TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų