Trys šunys – Kesi, ET ir Myna – uodė mėginius, paimtus iš 2 200 keleivių per mėnesio laikotarpį, kai oro uosto atvykimo salėje buvo įrengtos COVID-19 testavimo kabinos. Keturkojai aptiko viruso pėdsakų pas 0,6 proc. keliautojų.
Nors tyrimas baigsis ne anksčiau kaip gruodžio pradžioje, komanda sako, kad pradinės išvados rodo, jog šunys iš esmės aptinka koronavirusinės infekcijos atvejus ne mažiau tiksliau, nei atliekant PCR (polimerazinės grandininės reakcijos) nosies ertmės tepinėlių testus. Pastarieji taip pat buvo atliekami į Helsinkį atvykstantiems keleiviams.
„Oro uoste atlikome 16–17 tūkst. PCR testų, ir mažiau nei 1 proc. rezultatų yra teigiami“, – žurnalistams sakė Vantos mero pavaduotojas Timo Aronkyto.
Palyginti su šunų uoslės rezultatais, „jie yra maždaug vienodi – nemanau, kad čia esama statistinių skirtumų“, pridūrė T. Aronkyto.
Tyrėjai dabar analizuoja, kiek tiksliai sutampa abiejų testų rezultatų rinkiniai – ar šunims pavyko aptikti koronaviruso pėdsakų pas tuos pačius keleivius, kuriems infekcija buvo patvirtinta PCR testu. Mokslininkai tikisi paskelbti savo išvadas iki šių metų pabaigos.
Anksčiau šiemet per pirmąją didelę susirgimų bangą atlikti eksperimentai parodė, kad šunys pajėgūs aptikti virusą beveik 100 proc. tikslumu ir iki penkių dienų anksčiau nei PCR testais.
Atvykstančių keleivių, savanoriškai pasidarančių nemokamą testą, atsiliepimai „buvo ypač teigiami“, pareiškė projekto vadovė Soile Turunen.
Kasdien maždaug 100 keliautojų stovi eilėse, laukdami galimybės pasidaryti testą, kuomet nuo odos paimtas tepinėlis duodamas pauostyti šuniui. Apmokytas gyvūnas ignoruoja neigiamą mėginį, o teigimu susidomi.
„Žmonės nesiskundžia eilėmis – iš tikrųjų yra priešingai“, – sakė S. Turunen.
„Jie užeina pas mus pasisveikinti nuo ryto iki vakaro“, – pridūrė ji.
Ketvirtasis šuo, vokiečių aviganis Valas, šiuo metu yra apmokomas, kad galėtų pradėti dirbti oro uosto testavimo kabinoje.
Su organizacijos „Wise Nose“ specialistais bendradarbiaujantys Helsinkio universiteto tyrėjai tikisi, kad jų darbas įtikins vyriausybę finansuoti dresuotų šunų naudojimą ir kitur – pavyzdžiui, turistų traukos objektuose ir gausių susibūrimų vietose.
Nors panašių eksperimentų su dresuotais šunimis yra atlikta ir kitose šalyse, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, Prancūziją, Rusiją ir Čilę, valdžios institucijos kol kas neskuba plačiu mastu pasitelkti keturkojų uoslę COVID-19 testavimo pajėgumams gerinti. Kai kurių mokslininkų nuomone, tai iš dalies lemia šios srities patikimų mokslinių tyrimų stygius.
Šunų priežiūros labdaros organizacijos anksčiau jau mėgino apmokyti šunis užuosti vėžį, Parkinsono ligą ir įvairias bakterines infekcijas, naudojant iš žmonių paimtus mėginius.
