Jis surinko daugiau nei 60 proc. balsų, rodo duomenys iš daugelio balsavimo apylinkių.
„Esu nustebintas ir sujaudintas tokio didelio palaikymo“, – žurnalistams Helsinkyje sakė šalies vadovas.
69-ių konservatorius, rinkimuose dalyvavęs kaip nepriklausomas kandidatas, per pirmąją kadenciją meistriškai nukreipė Europos Sąjungos (ES) narę arčiau NATO ir dėl to pernelyg nesupykdė Rusijos.
Pagrindinis S. Niinisto varžovas Pekka Haavisto (Pekas Havistas) iš Žaliųjų partijos surinko 12 proc. balsų.
Pripažinęs pralaimėjimą, žurnalistams Helsinkyje jis teigė: „Pripažįstu, kad S.Niinisto aiškiai laimėjo, šilti sveikinimai jam“.
Balsavimo apylinkės Suomijoje atsidarė 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o užsidarė 20 valandą.
Per pirmą savo kadenciją S. Niinisto kruopščiai vystė ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pastaraisiais metais itin nesutariančiu su Vakarais, ypač po 2014 metų Krymo aneksijos.
„Niinisto yra saugus pasirinkimas, turint omenyje dabartinę situaciją pasaulyje“, – Helsinkyje sakė 62-ių pensininkas Raija Palmu (Raja Palmas).
Suomiams reikia patikimo vadovo, kuris atsižvelgtų į „jų nerimą dėl jų geopolitinės situacijos“, teigė politikos analitikas Tomas Moringas.
Antrojo prezidento rinkimų turo Suomijai neprireiks pirmą kartą nuo 1994 metų.
Darbininkų šeimoje pietvakarių Suomijos Salo mieste 1948 metais gimęs S. Niinisto buvo jauniausias keturių vaikų šeimoje. Prieš įstodamas į Nacionalinės koalicijos partiją jis dirbo teisininku.
Praėjusio amžiaus pabaigoje griežtos fiskalinės drausmės šalininkas S. Niinisto padėjo Suomijai išsikapstyti iš didelės ekonominės krizės ir atverti kelią šaliai tapti euro zonos nare.
