Lankydamasi Australijoje būsimos NATO narės lyderė sakė, kad Vladimiro Putino invazija į kaimyninę Ukrainą parodė ir Europos silpnąsias vietas, ir strategines klaidas bendraujant su Rusija.
„Privalau būti labai sąžininga, žiauriai sąžininga... Europa šiuo metu nepakankamai stipri. Be Jungtinių Valstijų būtume bėdoje“, – sakė S. Marin strateginių studijų centre „Lowy Institute“ Sidnėjuje.
Ji tvirtino, kad Ukrainai privalu suteikti „visa, ko reikia“ karui laimėti, ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos vaidina svarbiausią vaidmenį tiekiant Kyjivui ginklus, lėšas ir humanitarinę pagalbą.
„Turime... taip pat stiprinti šiuos pajėgumus kalbant apie Europos gynybą, Europos gynybos pramonę, užtikrinti, kad galėtume dorotis įvairiose situacijose“, – sakė ji.
Suomija prieš 105 metus pasiekė nepriklausomybę nuo Rusijos ir padarė didelių nuostolių įsiveržusiai sovietų kariuomenei, nors suomių pajėgos buvo daug mažesnės.
37 metų premjerė pasmerkė Europos Sąjungos politiką, kai būdavo akcentuojama bendravimo su V. Putinu svarba, ir sakė, kad Bendrijai vertėjo klausytis šalių narių, kažkada priklausiusių sovietiniam blokui.
2004 metais įstojusios į ES tokios šalys kaip Estija ir Lenkija ragino kitas Bendrijos nares užimti griežtesnę poziciją V. Putino atžvilgiu, tačiau Prancūzija, Vokietija, Italija ir Graikija buvo glaudesnių ekonominių ryšių su Maskva šalininkės.
„Mums reikėjo daug greičiau paklausyti savo draugų“ Baltijos šalyse ir Lenkijoje, sakė S. Marin.
„Ilgą laiką Europa Rusijos atžvilgiu kūrė strategiją stiprinti mūsų ekonominius ryšius, pirkti iš Rusijos energiją... Manėme, kad tai užkirs kelią karui“, – kalbėjo Suomijos premjerė.
Pasak jos, šis metodas „pasirodė esąs visiškai klaidingas“.
„Jiems nerūpi ekonominiai ryšiai, jiems nerūpi sankcijos. Jiems nerūpi jokie iš šių dalykų“, – pridūrė ji.
