Svarbiausi įvykiai:
23:52 | Zelenskis: Ukraina daugiau niekada nesustos pusiaukelėje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime priminė, kad paskutinėmis dienomis imtasi veiksmų, kad būtų garantuota ukrainiečių dvasinė nepriklausomybė. Jis taip pat pridūrė, kad ateityje laukia dar daugiau žingsnių.
„Šiomis dienomis ėmėmės tam tikrų žingsnių, kad garantuotume savo žmonių dvasinę nepriklausomybę. Matau, kad žmonės palaiko šiuos žingsnius.
Ir tai dar ne viskas. Bus daugiau žingsnių. Ukraina daugiau niekada nesustos pusiaukelėje.
Šlovė visiems, kurie kovoja ir dirba dėl mūsų šalies! Ačiū visiems, kurie saugo ir padeda mūsų žmonėms!“ – sakė V. Zelenskis.
23:25 | Latvijos VSD pradeda tyrimą dėl televizijos kanalo „Dožd“ transliacijos
Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) pradėjo tyrimą dėl Latvijoje registruoto televizijos kanalo „Dožd“ žinių laidoje išsakytų skandalingų pareiškimų, kurie kelia įtarimų dėl kanalo pagalbos Rusijos kariams.
Apie tai praneša „Ukrinform“.
Anot Latvijos pareigūnų pranešimų, šis teiginys buvo atskleistas naujienų laidoje „Čia ir dabar“, rodytoje per TV kanalą „Dožd“ gruodžio 1 d. Transliacijos metu jos vedėjas pasiūlė žiūrovams suteikti informaciją apie mobilizuotų Rusijos piliečių sąlygas fronte ir išreiškė viltį, kad kanalas jau galėjo padėti daugeliui Rusijos karių „įrengdamas įrangą ir aprūpindamas būtiniausiais patogumais“.
Pranešime perspėjama, kad atsižvelgiant į Rusijos okupacinių pajėgų įvykdytus nusikaltimus prieš Ukrainą ir jos žmones, bet kokia parama agresorei Rusijai yra nepriimtina. Taip pat primenama, kad už tiesioginį ar netiesioginį finansinių lėšų ar kitokio turto surinkimą ar perdavimą dariniui, kurio veikla nukreipta prieš bet kurios šalies teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę, gresia baudžiamoji atsakomybė.
Gruodžio 1 d., vakarinėje laidos „Čia ir dabar“ laidoje vedėjas Oleksijus Korostelovas ištarė dviprasmišką frazę apie pagalbą Rusijos kariškiams. Televizijos kanalo „Dožd“ informacijos tarnybos vadovė Kateryna Kotrikadzė televizijos kanalo redakcijos vardu pavadino šią frazę „klaidinga ir kategoriškai nepriimtina visai redakcijai“. Taip pat skelbta, kad nuo gruodžio 2 dienos „Dožd“ nutrauks bendradarbiavimą su O. Korostelevu.
22:55 | Zelenskis apdovanojo iš nelaisvės paleistus Ukrainos gynėjus
Ukrainos prezidentas susitiko su iš Rusijos nelaisvės paleistais Ukrainos gynėjais ir įteikė jiems valstybinius apdovanojimus, skelbia „Ukrinform“.
„Šiandien švenčiame tuos, kurie atstovauja Ukrainos nenumaldomumą, yra mūsų didžios valstybės veidas“, – sakė V. Zelenskis.
Kreipdamasis į susirinkusius karininkus, seržantus, karius ir jūreivius jis pabrėžė, kad džiaugiasi matydamas juos laisvėje. Prezidentas sakė, kad per plataus masto invaziją į Rusijos Federaciją iš Rusijos nelaisvės buvo išlaisvintas 1 331 ukrainietis.
„Kariškiai ir civiliai. Mūsų kariuomenės, karinio jūrų laivyno kariai, krašto sargybiniai, policininkai, pasieniečiai, apsaugos pajėgos. Gydytojai, gelbėtojai, mūsų savanoriai. Žmonės iš visų regionų. Žmonės, kurie išgyveno mūšius šiaurėje, rytuose, pietuose, prie Zmijino. <…> Tai įvairaus rango žmonės, su skirtingomis asmeninėmis istorijomis, bet kurių visi laukėme namuose. Dėl ko mes kovojome! Jie vienodai kovojo už kiekvieną. Tie, kurie išgyveno nelaisvę, bet išlaikė savo orumą“, – pabrėžė prezidentas ir pridūrė, kad jų žygdarbį turėtų prisiminti visi ukrainiečiai.
Šalies vadovas taip pat gyrė tuos, kurie nenuilstamai dirbo išlaisvinant ukrainiečius iš nelaisvės. Kaip pažymėjo V. Zelenskis, tai labai sunkus darbas, reikalaujantis daug pastangų.
Kartu jis pabrėžė: paleistiųjų skaičius yra didelis, tačiau Ukraina prisimena tuos, kurie vis dar liko Rusijos kankinimų stovyklose, ir stengsis juos grąžinti namo.
„1331. Tačiau privalome grąžinti visus savo didvyrius, kuriuos priešas paėmė į nelaisvę, visus tuos, kurie buvo ištremti, kuriems buvo taikomos represijos ir kurie laikomi įvairiose „izoliacijose“ Rusijoje ir laikinai okupuotuose mūsų valstybės miestuose“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kaip svarbu skleisti istorijas apie Rusijos nelaisvėje išgyvenusius ukrainiečius, taip pat tuos, kurie tebelaikomi Rusijos Federacijos. Jo nuomone, svarbu visuomenei papasakoti apie jų atsparumą, didvyriškumą ir nenumaldomumą.
„Kol kovos tęsiasi, kol mūsų herojai žūsta apkasuose ir kol yra bent vienas priešo belaisvis, šis karas man nesibaigė ir, esu tikras, kiekvienam iš mūsų“, – sakė prezidentas.
22:25 | Ursula von der Leyen: „Kartu su partneriais vieningai prieštaraujame žiauriam Rusijos karui“
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė Rusijos žalios naftos importo jūra apribojimo tikslą, kurį ES šalys ir jos G7 partneriai taikys nuo šių metų gruodžio 5 d., skelbia „Ukrinform“.
Europos Komisijos pirmininkė socialiniame tinkle „Twitter “ šiuo klausimu paskelbė trumpą tekstinę žinutę ir vaizdo įrašą .
„Su G7 ir kitais (partneriais) derinamas ES lygmens susitarimas dėl naftos kainos ribinio rodiklio labai sumažins Rusijos pajamas. Tai padės mums stabilizuoti pasaulines energijos kainas ir bus naudinga besivystančioms pasaulio ekonomikoms“, – rašė Ursula von der Leyen.
Prie šio įrašo pridėtoje vaizdo žinutėje ji priminė, kad Europos Sąjunga ir kiti G7 partneriai nuo gruodžio 5 dienos įveda visišką Rusijos naftos importo jūra draudimą.
„Turime užtikrinti, kad naujos šalys ir besivystančios šalys ir toliau turėtų prieigą prie tam tikros dalies Rusijos žalios naftos už ribotą kainą. Šiandien Europos Sąjunga, G7 ir kiti pasauliniai partneriai susitarė įvesti pasaulinę kainų ribą žaliavinės naftos importui iš Rusijos“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė.
Anot jos, toks kainos ribojimas turi tris tikslus. Pirmasis – ES sankcijų poveikio stiprinimas. Antrasis – toliau mažinti Rusijos pajamas. Trečia, tai leis toliau stabilizuoti pasaulinę energijos rinką, nes leis tam tikram Rusijos žalios naftos tiekimui jūra atlikti prekybos ir tarpininkavimo operacijas, o ES operatoriams ją gabenti į trečiąsias šalis, jei ši nafta parduota už mažesnę kainą, nei nustatyta riba.
„Taigi, tokia viršutinė kainų riba bus tiesiogiai naudinga naujoms ir kylančioms ekonomikoms. Laikui bėgant jis bus tobulinamas, todėl galėsime reaguoti į rinkos situacijos raidą. Kartu su savo partneriais vieningai ir tvirtai prieštaraujame šiam žiauriam Rusijos karui“, – pabrėžė Ursula von der Leyen.
21:56 | Rusų pajėgos apšaudė Nikopolį
Penktadienio vakarą antrą kartą per dieną okupantai apšaudė Nikopolį.
Apie tai „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas, praneša „Ukrinform“.
„Okupacinės pajėgos Nikopolį vėl apšaudė sunkiąja artilerija. Jie pataikė į vieną iš įmonių, aukų nebuvo. Vakare miestas vėl buvo apšaudytas, dabar nustatomos pasekmės", – rašė jis.
21:21 | Ukrainiečiai smogė okupantų pozicijoms
Šiandien Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos oro gynybos sistemoms, amunicijos sandėliams, taip pat zonoms, kuriose sutelktas personalas, praneša UNIAN
„Krašto apsaugos pajėgų raketų ir artilerijos padaliniai pataikė į 5 vadovybės postus, priešo oro gynybos pozicijas, 2 šaudmenų sandėlius, 9 zonas, kuriose sutelktas personalas, ginkluotė bei karinė technika, ir 4 kitus svarbius okupantams taikinius“, – teigia kariuomenės generalinis štabas.
Taip pat pažymima, kad Ukrainos aviacija šią dieną surengė 8 smūgius į personalo, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos zonas, 2 smūgius į rusų priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas, taip pat atakavo savo būrio tvirtovę.
20:55 | JAV sveikina ES susitarimą dėl rusiškos naftos kainų „lubų“
Jungtinės Valstijos penktadienį pasveikino Europos Sąjungos (ES) susitarimą prisijungti prie Didžiojo septyneto (G-7) valstybių iniciatyvos Rusijos eksportuojamai naftai nustatyti 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) už barelį kainų viršutinę ribą ir pareiškė, jog tai „sulėtins“ Kremliaus „karo mašiną“.
„Džiugu, kad jie kartu žengia link kainų ribojimo“, – pareiškė reporteriams Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
„Mes ir toliau manome, kad kainų lubos padės apriboti pono [Vladimiro] Putino galimybes spekuliacijomis pelnytis naftos rinkoje ir toliau finansuoti karo mašiną, kuri toliau žudo nekaltus ukrainiečius“.
20:39 | NATO šalys su Suomija ir Švedija paragino Rusiją išvesti karius iš Ukrainos
NATO valstybės narės ir Suomija bei Švedija bendrame pareiškime paragino Rusiją nutraukti agresiją prieš Ukrainą ir „visiškai bei besąlygiškai“ išvesti savo karius iš Ukrainos teritorijos, skelbia „Ukrinform“.
Teigiama, kad bendrą pareiškimą per 29-ąjį ESBO Ministrų Tarybos posėdį priėmė 31 šalis.
„Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti karą, kurį ji pradėjo savo noru, ir visiškai bei besąlygiškai išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos“, – rašoma pranešime.
Jame taip pat yra raginimas Rusijai „sustabdyti savo agresiją ir tarptautinės teisės pažeidimus bei ESBO principų ir įsipareigojimų nepaisymą visuose trijuose Helsinkio baigiamajame akte numatytuose saugumo aspektuose“.
NATO valstybės narės ir Suomija bei Švedija patikino savo „visišką solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir vyriausybe, didvyriškai ginant savo šalį“.
„Mes dar kartą patvirtiname savo paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose, įskaitant jos teritorinius vandenis. Mes smerkiame ir niekada nepripažinsime neteisėtų Rusijos bandymų aneksuoti Ukrainos teritorijas, įskaitant Krymą. Visiškai remiame Ukrainos teisę savigynai. <…> Mes ir toliau teiksime visapusę paramą Ukrainai tol, kol jos reikės“, – sakoma pareiškime.
Jame taip pat keliamas susirūpinimas dėl Baltarusijos, kuri buvo raginama „sustabdyti bendrininkavimą neteisėtame Rusijos kare“, retorikos ir veiksmų.
„Rusija yra didžiausia ir tiesioginė grėsmė mūsų taikai, saugumui ir stabilumui. Ji siekia nustatyti įtakos sferas ir tiesioginę kontrolę per prievartą, perversmą, dezinformaciją, agresiją ir neteisėtus bandymus aneksuoti. Rusijos kariuomenės stiprinimas, įskaitant Baltijos, Juodosios ir Viduržemio jūros regionai bei Tolimoji Šiaurė, taip pat jos karinė integracija su Baltarusija meta iššūkį mūsų saugumui“, – sakė NATO valstybės narės.
Kartu jie pažymėjo, kad nesiekia konfrontacijos su Rusija ir nekelia jai grėsmės, tačiau toliau „vieningai ir atsakingai reaguos į Rusijos grasinimus ir priešiškus veiksmus“.
Pareiškimas padarytas NATO valstybių narių vardu: Albanijos, Belgijos, Bulgarijos, Kanados, Kroatijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Islandijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Juodkalnijos , Nyderlandų, Šiaurės Makedonijos, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat Suomijos ir Švedijos, kurios yra pakviestos į NATO.
20:16 | Charkivo srityje rasti ištisi namai, kuriuos okupantai pavertė sandėliais pavogtiems daiktams
Charkivo srityje buvo aptikti ištisi namai, kuriuos rusų okupantai pavertė sandėliais pavogiems daiktams, skelbia UNIAN.
Rusai vogė viską, ką galėjo panešti: nuo baldų ir skėčių iki skalbimo mašinų ir vežimėlių. Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsakomojo puolimo okupantai turėjo skubiai atsitraukti, todėl nebespėjo pavogto grobio išgabenti su savimi.
Skelbiama, kad dabar teisėsaugininkai ieško buvusių šių daiktų savininkų.
„Jei nuotraukoje atpažįstate savo turtą, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą“, – į ukrainiečius kreipiasi UNIAN.
19:50 | JAV administracija derasi dėl papildomos pagalbos Ukrainai
JAV administracija derasi su Kongresu dėl papildomų 37,7 milijardų dolerių skyrimo Ukrainai, iš kurių 21 milijardas dolerių bus skirtas karinei pagalbai, skelbia NEXTA.
19:26 | Smūgis rusų oligarchui: Medvedčuko 200 mln. dolerių vertės superjachta bus parduota aukcione
Ukraina pranešė, kad Kroatijos teismas leido parduoti Viktoro Medvedčuko jachtą „Royal Romance“, skelbia „The Guardian“.
200 mln. JAV dolerių vertės superjachta, priklausanti Viktorui Medvedčukui, oligarchui ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugui, kuriam taikomos sankcijos, turi būti parduota aukcione po to, kai anksčiau šiais metais buvo areštuota Kroatijoje.
Ukrainos vyriausybė pranešė, kad Kroatijos teismas nusprendė, kad V. Medvedčuko 92,5 metro ilgio jachta „Royal Romance“ turi būti perduota Ukrainos turto atgavimo ir valdymo agentūrai, kuri pareiškė, kad ji „išsaugos ekonominę vertę, parduodama aukcione“.
Tai būtų pirmasis toks pardavimas Ukrainos vardu nuo tada, kai Vakarų vyriausybės įvedė šimtų oligarchų turto apribojimus po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį.
68 metų V. Medvedčukas, prokremliškas Ukrainos politikas, buvo suimtas Ukrainoje balandį, o rugsėjį perduotas Rusijai per kalinių mainus. Jis dažnai vadinamas „tamsiuoju Ukrainos politikos princu“, o V. Putinas yra jo dukters Darios krikštatėvis.
Kroatijos policija praėjusį mėnesį surengė reidą jachtoje FTB vardu, rašo Kroatijos žiniasklaida. Ji pranešė, kad Splito teismas lapkričio 15 d. patenkino JAV teisingumo departamento kratos prašymą ir patvirtino, kad krata buvo atlikta lapkričio 19 d. Teigiama, kad teisėjas Dinko Mešinas žiniasklaidai sakė, kad kratos orderyje V. Medvedčukas ir jo žmona Oksana Marčenko buvo pavadinti įtariamaisiais dėl pinigų plovimo.
„Royal Romance“, kurį 2005 m. pastatė olandų superjachtų rangovas „Feadship“, turi 14 svečių kajutes ir erdvę 21 įgulai, taip pat 4 metrų pločio baseiną su „tekančiu kriokliu, besiliejančiu virš laivagalio“.
Rugsėjo mėnesį iš Rusijos oligarcho Dmitrijaus Pumpjanskio, kuriam taikomos sankcijos, konfiskuota 72,5 metro superjachta buvo parduota aukcione neskelbtam pirkėjui už 37,5 mln.
19:13 | Lenkijai uždegus žalią šviesą, ES sutarė dėl rusiškos naftos kainų „lubų“
ES prisijungs prie Didžiojo septyneto (G-7) šalių iniciatyvos nustatyti rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinę ribą, penktadienį pareiškė Lenkijos ambasadorius ES.
Nustatyti mažesnes kainų „lubas“ raginusi Lenkija atsiėmė savo prieštaravimą Europos pasiūlymui ir ši kainų ribojimo priemonė bus oficialiai patvirtinta savaitgalį, pareiškė reporteriams Andrzejus Sadosis.
Nuo pirmadienio Europa pradės taikyti embargą rusiškos naftos kroviniams, taigi kainų „lubos“ bus taikomos naftai, kurią Maskva jūra eksportuoja į įvarius pasaulio uostus.
Bus imtasi priemonių, kad tanklaiviai negalėtų gabenti už didesnę negu nustatytoji kainą parduotos rusiškos naftos, pavyzdžiui, atsisakant leisti britų ir ES draudikams drausti laivus ir krovinius.
ES jau yra sutarusi su Vašingtonu, jog kainą, kurią Vakarų klientai moka už Rusijos naftą, reikia riboti, kad Maskva negalėtų pelnytis iš „juodojo aukso“ kainų kilimo, kurį pakurstė jos pačios pradėtas karas Ukrainoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo, kad bet kokie Vakarų bandymai nustatyti rusiškos naftos kainų „lubas“ turės „rimtų pasekmių“ pasaulio rinkoms.
18:51 | Ispanija Ukrainai perdavė pirmąsias priešlėktuvines raketų sistemas „Hawk“
Ukrainos gynybos ministras praneša, kad Ispanija perdavė pirmąsias priešlėktuvines raketų sistemas „Hawk“.
O. Reznikovas priėmė Ispanijos gynybos ministrę Margaritą Robles. Ministrai pagerbė kovose už Ukrainą žuvusių didvyrių atminimą ir aplankė ligoninėje esančius Ukrainos karius.
„Daugiau mūsų kovotojų bus apmokyti Ispanijoje. Ispanija jau parūpino mūsų pirmuosius „Hawks“, – sakė O. Reznikovas.
18:22 | Prieš „TV Rain“ pradėtas administracinis tyrimas dėl raginimo padėti Rusijos kariuomenei
Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) pradėjo dar vieną administracinio nusižengimo bylą prieš nepriklausomą Rusijos transliuotoją „TV Rain“ („Dožd“, „Lietus“), turintį Latvijos transliavimo licenciją, dėl raginimų padėti Rusijos kariuomenei, naujienų agentūrai LETA penktadienį pranešė NEPLP pirmininkas Ivaras Abolinis.
Priežiūros institucija tyrimą pradėjo po to, kai laidoje „Zdes i Seičias“ („Čia ir dabar“) nuskambėjo raginimas pateikti informaciją apie pašauktų rusų karių tarnybos sąlygas fronte. Programos vedėjas išreiškė viltį, kad televizijos kanalui pavyko padėti keliems kariams, pavyzdžiui, suteikiant „įrangą ar būtiniausius patogumus fronte“.
I. Abolinis nurodė, kad tai yra Latvijos nacionalinio saugumo klausimas, kuris bus sprendžiamas pagal įstatymus.
Šis atvejis gali tapti trečiu rimtu pažeidimu, kurį „TV Rain“ padarė pastaraisiais mėnesiais. I. Abolinis pažymėjo, kad už tris rimtus Latvijos žiniasklaidos taisyklių pažeidimus NEPLP gali panaikinti transliavimo licenciją.
„TV Rain“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadko tviteryje paaiškino, kad televizijos kanalas nedalyvauja teikiant pagalbą Rusijos kariuomenei ir kad laidos vedėjo mintis buvo neteisingai interpretuota. Tikrasis ketinimas, pasak T. Dziadko, buvo rinkti informaciją apie Rusijos valdžios ir kariuomenės nusikaltimus, o ne teikti pagalbą Rusijos kariuomenei.
Kadangi televizijos laidos vedėjo frazės formuluotė buvo neteisingai interpretuota, T. Dziadko pažadėjo ją išimti iš laidos, kai bus rodomas jos kartojimas per „TV Rain“.
Žurnalistė Jekaterina Kotrikadzė penktadienį laidoje „Zdes i Seičias“ pareiškė, kad „Dožd“ nusprendė atleisti TV vedėją Aleksejų Korosteliovą, kuris ketvirtadienio laidoje kalbėjo apie paramą Rusijos kariuomenei.
Kaip pranešta, NEPLP penktadienį skyrė 10 000 eurų baudą „TV Rain“, socialiniame tinkle „Twitter“ sakė pirmininkas I. Abolinis.
Televizija, šiuo metu įsikūrusi Rygoje, buvo nubausta už tai, kad Krymą įtraukė į Rusijos žemėlapį ir Rusijos ginkluotąsias pajėgas pavadino „mūsų kariuomene“.
NEPLP pirmininkas nurodė, kad prieš televiziją „TV Rain“ taip pat pradėtas administracinis tyrimas dėl jos programos turinio.
Kaip pranešama, „TV Rain“, kuri po Rusijos invazijos laikinai sustabdė savo veiklą, persikėlė į Latviją ir gavo Latvijos transliavimo licenciją.
17:44 | Rusijos žiniasklaida: Kremlius ir Rusijos vyriausybė pasiruošę susitarimui dėl Zaporižios AE
Rusijos valdžia gali išvesti karius iš Zaporižios AE mainais į garantijas dėl nenutrūkstamo dujų ir naftos tranzito per Ukrainos teritoriją, praneša „Meduza“, remdamasi Rusijos vyriausybei ir Kremliui artimais šaltiniais.
Pašnekovai tvirtina, kad Kremlius ir valdžia „pasiruošę susitarimui“. Siurbimas ir pardavimas (naftos ir dujų – red. past.) yra labai svarbūs Rusijos biudžetui“, – pažymėjo žurnalistai.
Vėliau Rusijos prezidento Vladimiro Putino pranešėjas Dmitrijus Peskovas atmetė tokio susitarimo dėl atominių elektrinių galimybę.
17:35 | Ukraina pradėjo derybas su Vokietija dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ perdavimo
Ukraina pradėjo derybas su Vokietija dėl oro gynybos sistemų Patriot perdavimo, skelbia UNIAN. Jų dislokavimas vakariniuose Ukrainos regionuose yra geriausias būdas apsaugoti Lenkiją ir kitas NATO šalis nuo bet kokių incidentų.
Tai pokalbyje su „Polsat News “ žurnalistais pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Anot jo, Kyjivas visiškai palaiko Varšuvos idėją Vakarų regionuose dislokuoti oro gynybos sistemas „Patriot“. Tai bus geriausia gynyba nuo Rusijos smūgių tiek Ukrainai, tiek Lenkijai su kitomis NATO šalimis.
„Pradėjome derybas su Vokietija šiuo klausimu. Iškėlėme šiuos klausimus su JAV, nes joms priklauso „Patriot“ technologija. Taip pat naudojuosi NATO ir ESBO ministrų susitikimais, kad pasikalbėčiau su visais, kurie gali mums padėti priimti teigiamą sprendimą“, – sakė D. Kuleba.
17:18 | Scholzas kalbėjosi su Putinu: ragino išvesti kariuomenę iš Ukrainos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį surengė pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurio metu pasmerkė civilinės infrastruktūros apšaudymą Ukrainoje.
Apie tai skelbiama Vokietijos vyriausybės vadovo svetainėje , praneša „Ukrinform“.
„Valandą trukęs pokalbis buvo skirtas Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir jo pasekmėms“, – rašoma pranešime.
Kancleris pasmerkė Rusijos oro antskrydžius civilinei infrastruktūrai Ukrainoje ir pabrėžė Vokietijos ryžtą remti Ukrainą užtikrinant gynybinius pajėgumus.
O. Scholzas taip pat paragino V. Putiną kuo greičiau pasiekti diplomatinį sprendimą, „įskaitant Rusijos karių išvedimą“.
Pokalbio metu taip pat buvo aptartas pasaulinis maisto saugumas. Kancleris ir Rusijos prezidentas atkreipė dėmesį į svarbų neseniai atnaujinto Jungtinių Tautų susitarimo dėl grūdų vaidmenį.
16:57 | Okupantai patyrė skaudžių nuostolių: Ukrainos pajėgos smogė rusų pozicijoms prie Melitopolio
Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė rusų pozicijoms prie Melitopolio, skelbia UNIAN.
Pranešama, kad smūgis suduotas prie Terpenės kaimo Zaporižios srityje.
Apie tai paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.
„Įsibrovėliai sulaukė tokio karšto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sveikinimo, kad dabar dešimtys išvežami į miesto ligoninę", – pažymėjo Fiodorovas.
16:23 | ES planas dėl rusiškos naftos barelio kainų „lubų“ susidūrė su Lenkijos prieštaravimu
Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę triktį.
ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.
Ketvirtadienio vakarą keli Europos diplomatai teigė, jog kitos 26 valstybės narės yra pasirengusios laiku patvirtinti planą, kad jis įsigaliotų pirmadienį kartu su ES embargu rusiškai žaliavai.
Visgi penktadienį vienas derybininkas naujienų agentūrai AFP sakė: „Tyla iš Varšuvos yra kurtinanti“.
Embargas numato draudimą gabenti rusišką žaliavą į ES tanklaiviais.
Tokiu būdu tiekiama nafta sudarydavo du trečdalius importo, tuo metu likusi dalis atkeliauja vamzdynais.
16:12 | Orbanas teigia, kad Vengrija laikysis veto ES pagalbos Ukrainai planui
Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad ir toliau priešinsis Europos Sąjungos planui 2023 metais suteikti 18 mlrd. eurų pagalbos paketą Ukrainai.
Tokia pozicija žada nuolatinę įtampą, blokui ir nacionalistinei Vengrijos vyriausybei ginčijantis dėl demokratijos standartų.
Interviu valstybiniam radijui premjeras Viktoras Orbanas pripažino, kad Ukrainai reikia pagalbos, kad sumokėtų už būtiniausių paslaugų teikimą, tačiau pabrėžė, kad blokuos ES planą dėl bendro skolinimosi paketui finansuoti.
„Klausimas yra kaip padėti Ukrainai, – sakė ministras pirmininkas. – Viename pasiūlyme teigiama, kad turėtume pasinaudoti ES valstybių narių biudžetais, kartu paimti naujas paskolas ir tuos pinigus skirti Ukrainai. Mes tam nepritariame, nes nenorime, kad Europos Sąjunga taptų įsiskolinusių valstybių, o ne bendradarbiaujančių valstybių narių bendruomene.“
V. Orbanas pasiūlė, kad kiekviena iš 27 ES valstybių narių iš savo biudžeto dvišaliais susitarimais teiktų pagalbą Ukrainai.
„Nepriimsime kito plano, nesutiksime su juo, be mūsų jis nebus įgyvendintas“, – sakė jis.
V. Orbanas anksčiau nurodė, kad Vengrija būtų pasirengusi suteikti Ukrainai 60–70 mlrd. forintų (147–171 mln. eurų) iš savo biudžeto dvišaliu susitarimu. Ši suma, anot jo, iš esmės nepakenktų Vengrijos nacionaliniams interesams.
15:41 | Europos Komisija siūlo imtis ignoruojančių sankcijas: grės ir milžiniškos baudos, ir kalėjimas
Europos Komisija siekia įvesti visoms šalims bendrą sistemą, kuri palengvintų sankcijų politikos vengiančių įmonių ar asmenų aptikimą, teisinį persekiojimą ir baudimą.
„Kol Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi, svarbiausia yra visiškas ES ribojančių priemonių įgyvendinimas, o (šiuo metu) jų pažeidimas nėra baudžiamas“, – aiškinama EK pranešime.
Siūloma direktyva numato vienodą baudų lygį visose ES šalyse. Tai turėtų padėti išvengti bandymų pasinaudoti teisinėmis spragomis ir sustiprinti ES sankcijų pažeidimų atgrasymą.
Europos Komisija taip pat pateikė pavyzdžius, kas būtų laikoma nusikalstama veikla. Pavyzdžiui, bausmės gali tikėtis tie juridiniai asmenys, kurie suteikia galimybę atvykti sankcijų sąraše esantiems asmenims į ES teritoriją. Taip pat būtų baudžiami tie asmenys ar įmonės, kurie vykdo operacijas su trečiosiomis šalimis, kurioms yra taikomos ES sankcijos.
Maža to, taip pat baudžiami būtų tie asmenys, kurie vykdo prekybą ar suteikia paslaugas, įskaitant finansinę veiklą, importuoja, eksportuoja, užsiima transportavimu ar tranzito paslaugomis su šalimis, kuriose tai daryti yra draudžiama arba ribojama.
Taip pat žadama, kad galutinio naudos gavėjo nuslėpimas, bandant naudotis trečiųjų įmonių paslaugomis, taip pat būtų laikoma nusikaltimu.
Įstatymų pataisas svarstys Europos parlamentas ir Europos Taryba.
14:28 | V. Putinas ir O. Scholzas pirmąkart nuo rugsėjo vidurio surengė telefonines derybas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį, pirmąkart nuo rugsėjo vidurio, kalbėjosi telefonu, pranešė Maskva ir Berlynas.
O. Scholzo biuro paskelbtame pranešime nurodoma, kad valandą trukusiame pokalbyje buvo kalbama apie nuo vasario vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir jo pasekmes.
„Kancleris ypač pasmerkė Rusijos oro antskrydžius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir pabrėžė Vokietijos pasiryžimą remti Ukrainą užtikrinant jos gynybinį pajėgumą nuo Rusijos agresijos, – sakoma pranešime. – Kancleris paragino Rusijos prezidentą kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, įskaitant Rusijos karių išvedimą.“
Anot Kremliaus, V. Putinas Vokietijos kancleriui pareiškė, kad Maskvos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą yra „neišvengiamos“, ir apkaltino Vakarus vykdant „destruktyvią“ politiką.
„Buvo pažymėta, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos jau seniai susilaikė nuo tikslių raketų smūgių į tam tikrus taikinius Ukrainos teritorijoje“, – sakoma Kremliaus pareiškime, paskelbtame po derybų telefonu.
„Bet dabar tokios priemonės tapo priverstiniu ir neišvengiamu atsaku į Kyjivo provokacinius išpuolius prieš Rusijos civilinę infrastruktūrą“, – priduriama Kremliaus pareiškime.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva atakavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl žiemos akivaizdoje milijonai žmonių atsidūrė šaltyje ir tamsoje.
„Buvo atkreiptas dėmesys į destruktyvią Vakarų valstybių, įskaitant Vokietiją, liniją, kuri pumpuoja Kyjivo režimą ginklais ir rengia Ukrainos kariuomenę“, – pridūrė Kremlius.
V. Putinas sakė, esą Ukrainos Vakarų sąjungininkių „politinė ir finansinė parama lemia tai, kad Kyjivas visiškai atmeta bet kokių derybų idėją“.
Kyjivas teigia, kad taikos derybos įmanomos tik tuo atveju, jei Rusija nustos atakuoti Ukrainos teritoriją ir išves savo karius iš jos.
Vokietijos kancleris ir Rusijos prezidentas taip pat aptarė pasaulinę maisto tiekimo padėtį, kuri yra įtempta dėl Rusijos karo. O. Scholzas ir V. Putinas pabrėžė svarbų neseniai pratęsto Jungtinių Tautų globojamo susitarimo dėl grūdų vaidmenį, nurodoma Berlyno pranešime.
13:23 | U. Reinsalu: Ukrainos pergalė prisidėtų prie baltarusių opozicijos demokratinių siekių
Estijos diplomatijos vadovas Urmas Reinsalu ketvirtadienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose surengtame renginyje pareiškė, kad Ukrainos pergalė prisidėtų prie Baltarusijos opozicijos demokratinių siekių.
Estijos ministro iniciatyva surengtame posėdyje daugiausiai dėmesio buvo skiriama blogėjančiai politinei ir žmogaus teisių padėčiai Baltarusijoje. Renginyje taip pat dalyvavo Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.
Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.
Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi S. Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.
U. Reinsalu sakė, kad per pastaruosius dvejus metus Baltarusijos režimas išplėtė savo nusikalstamus veiksmus prieš žmones. Režimas nevykdo savo tarptautinių įsipareigojimų ir susitarimų, ir prisideda prie žiauraus Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Estija tvirtai remia Baltarusijos pilietinės visuomenės demokratinius siekius ir nuolat atkreipia dėmesį į šalyje vykstančius žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus, kurie turi įtakos visos Europos saugumui. Tarptautinė bendruomenė turi ir toliau taikyti sankcijas Lukašenkai, izoliuoti jį ir užtikrinti, kad neteisėtas Baltarusijos režimas nesijaustų nebaudžiamas“, – sakė U. Reinsalu.
Jis pridūrė, kad taip pat reikia dėti pastangas, kad politiniai kaliniai Baltarusijoje būtų nedelsiant ir besąlygiškai paleisti į laisvę.
U. Reinsalu taip pat pabrėžė, kad visapusiška parama Ukrainai turi būti tęsiama siekiant laimėti karą, o tai taip pat prisidėtų prie Baltarusijos opozicijos demokratinių siekių.
Dalyvaudamas ESBO ministrų susitikime, U. Reinsalu taip pat dalyvavo Ukrainos organizuotame renginyje apie Rusijos teisinę atsakomybę.
11:45 | Rusija taip pat nori derybų, tačiau nėra pasiruošusi pasitraukti iš Ukrainos – Kremlius
Joe Bideno pareiškimai apie pasirengimą derėtis su Maskva yra paremti nepriimtinu Rusijai reikalavimu pasitraukti iš Ukrainos.
„Tai apsunkina pagrindo tartis paieškas. Kremlius nėra pasirengęs trauktis, „spec. operacija“ tęsiasi, tačiau Vladimiras Putinas yra pasirengęs deryboms“, – paaiškino D. Peskovas, komentuodamas ankstesnį J. Bideno pareiškimą dėl pasirengimo derėtis.
11:37 | Turkijos uoste, Juodosios jūros pakrantėje, nugriaudėjo sprogimas
Juodosios jūros pakrantėje esančiame Turkijos uoste Samsune nugriaudėjo sprogimas. „CNN Turk“ skelbiama, kad po to kilo gaisras.
08:49 | J. Bidenas, E. Macronas žada JAV ir Prancūzijos aljansą dėl Ukrainos ir demokratijos
Rusija praėjusią naktį raketomis smogė pramonės ir energetikos infrastruktūrai Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste, pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.
„Tikslas buvo sugriauti srities centro pramonės ir energetikos infrastruktūrą. Kilo gaisras. Esamais duomenimis, aukų nėra“, – sakė jis ir pridūrė, kad gaisras buvo greit užgesintas.
Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas sakė, kad per apšaudymą užsidegė vieno infrastruktūros objekto pastatas, dėl sprogimo išdužo aplinkinių namų langai, be to, viename srities kaime priešas smogė administraciniam pastatui.
Rusijos kariuomenė kontroliuoja daugiau kaip pusę Zaporižios srities, įskaitant Enerhodarą, kur yra Zaporižios atominė elektrinė – didžiausia Europoje.
Rusai reguliariai apšaudo ukrainiečių kontroliuojamą srities dalį.
Lapkričio 27 dieną ukrainiečių branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas sakė, kad rusų pajėgos galbūt rengiasi atsitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės teritorijos.
08:20 | Bidenas, Macronas žada JAV ir Prancūzijos aljansą dėl Ukrainos ir demokratijos
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po ketvirtadienio derybų Baltuosiuose rūmuose pažadėjo drauge padėti Ukrainai ir spausti Rusijos lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą.
Po ilgo pokalbio Ovaliajame kabinete jie taip pat užsiminė, kad užgniaužė JAV ir Europos Sąjungos prekybos ginčą.
Bendroje spaudos konferencijoje, surengtoje antrą E. Macrono valstybinio vizito dieną, abu lyderiai akcentavo savo troškimą sudaryti galingą transatlantinį aljansą, kuris remtų demokratiją ir duotų atkirtį Rusijai bei Kinijai.
Ukrainos klausimu J. Bidenas sakė: „Vėl patvirtiname, kad Prancūzija ir Jungtinės Valstijos drauge, su visais mūsų sąjungininkais NATO, Europos Sąjunga ir G-7 (Didžiuoju septynetu), kaip visada tvirtai stoja prieš žiaurų Rusijos karą.“
JAV prezidentas taip pat sakė, kad yra pasirengęs pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios pasikalbėti su Vladimiru Putinu, tačiau tik tuo atveju, jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą.
Tai kol kas akivaizdžiausia J. Bideno užuomina, kad jis būtų pasirengęs susėsti derybų su V. Putinu, bet E. Macronas sakė, jog abu jie sutarė, kad „mes niekada neraginsime ukrainiečių leistis į kompromisą, kuris jiems nebus priimtinas“.
07:41 | Suomijos premjerė: karas Ukrainoje rodo, kad Europa „nepakankamai stipri“
Suomijos premjerė Sanna Marin penktadienį pateikė „žiauriai sąžiningą“ Europos pajėgumų Rusijai pradėjus karą Ukrainoje įvertinimą: ji „nepakankamai stipri“, kad viena atsilaikytų prieš Maskvą.
Lankydamasi Australijoje būsimos NATO narės lyderė sakė, kad Vladimiro Putino invazija į kaimyninę Ukrainą parodė ir Europos silpnąsias vietas, ir strategines klaidas bendraujant su Rusija.
„Privalau būti labai sąžininga, žiauriai sąžininga... Europa šiuo metu nepakankamai stipri. Be Jungtinių Valstijų būtume bėdoje“, – sakė S. Marin strateginių studijų centre „Lowy Institute“ Sidnėjuje.
Ji tvirtino, kad Ukrainai privalu suteikti „visa, ko reikia“ karui laimėti, ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos vaidina svarbiausią vaidmenį tiekiant Kyjivui ginklus, lėšas ir humanitarinę pagalbą.
„Turime... taip pat stiprinti šiuos pajėgumus kalbant apie Europos gynybą, Europos gynybos pramonę, užtikrinti, kad galėtume dorotis įvairiose situacijose“, – sakė ji.
Suomija prieš 105 metus pasiekė nepriklausomybę nuo Rusijos ir padarė didelių nuostolių įsiveržusiai sovietų kariuomenei, nors suomių pajėgos buvo daug mažesnės.
37 metų premjerė pasmerkė Europos Sąjungos politiką, kai būdavo akcentuojama bendravimo su V. Putinu svarba, ir sakė, kad Bendrijai vertėjo klausytis šalių narių, kažkada priklausiusių sovietiniam blokui.
2004 metais įstojusios į ES tokios šalys kaip Estija ir Lenkija ragino kitas Bendrijos nares užimti griežtesnę poziciją V. Putino atžvilgiu, tačiau Prancūzija, Vokietija, Italija ir Graikija buvo glaudesnių ekonominių ryšių su Maskva šalininkės.
„Mums reikėjo daug greičiau paklausyti savo draugų“ Baltijos šalyse ir Lenkijoje, sakė S. Marin.
„Ilgą laiką Europa Rusijos atžvilgiu kūrė strategiją stiprinti mūsų ekonominius ryšius, pirkti iš Rusijos energiją... Manėme, kad tai užkirs kelią karui“, – kalbėjo Suomijos premjerė.
Pasak jos, šis metodas „pasirodė esąs visiškai klaidingas“.
„Jiems nerūpi ekonominiai ryšiai, jiems nerūpi sankcijos. Jiems nerūpi jokie iš šių dalykų“, – pridūrė ji.
07:23 | Ekspertai atskleidė tikrąją nepagrįstų Lukašenkos gąsdinimų prasmę
JAV karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai paaiškino, kad A. Lukašenka ir jo aplinka nuolat skleidžia dezinformaciją apie tariamą NATO šalių grėsmę tam, kad galėtų laikyti kariuomenę „prie savęs“.
„Aleksandras Lukašenka teikia pareiškimus apie NATO grėsmę, kad tokiu būdu pabrėžtų būtinybę gintis ir išvengti įtraukimo į karą Ukrainoje“, – aiškinama ekspertų ataskaitoje.
ISW, remiantis surinktais duomenimis, pažymima, kad A. Lukašenka vakarykščiame susitikime su karine šalies vadovybe akcentavo tariamą NATO pasirengimą pulti Baltarusiją. Jis apkaltino Ukrainą ir NATO „išauginus provokacijų Baltarusijos-Ukrainos pasienyje skaičių“ ir pareiškė, kad Ukraina bando įtraukti NATO pajėgas į karą.
Maža to, jis pareiškė, kad NATO didina pajėgas ir stiprina karinį pasirengimą kaimyninėse Baltarusijai šalyse.
Tuo metu Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas pareiškė, kad tiesioginio pasiruošimo karui Baltarusijoje nėra, šalys tariamai ruošiasi tik ginti savo teritoriją.
07:15 | Ukraina apribos su Maskva susijusias religines grupes – V. Zelenskis
Ukraina įves apribojimų šalies religinėms organizacijoms, palaikančioms ryšius su Rusija, ketvirtadienį savo vakaro kreipimesi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba nurodė vyriausybei pasiūlyti [parlamentui] įstatymo projektą dėl religinių organizacijų, palaikančių ryšius su įtakos centrais Rusijoje, veiklos Ukrainoje uždraudimo“, – sakė V. Zelenskis.
„Nacionalinio saugumo pareigūnai turėtų stiprinti priemones Rusijos specialiųjų tarybų ardomajai veiklai Ukrainos religinėje erdvėje išaiškinti ir neutralizuoti“, – pabrėžė ukrainiečių prezidentas.
Ukraina dvasinėje plotmėje Rusijos buvo vadovaujama bent nuo XVII amžiaus, tačiau Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios dalis 2019 metais nutraukė santykius su Maskva dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos separatistams Donbase.
Gegužės mėnesį Maskvos remta Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka dėl karo taip pat nutraukė ryšius su Rusija, žengdama istorinį pasipriešinimo jos dvasiniam autoritetui žingsnį.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas spalio mėnesį sulaukė žiniasklaidos dėmesio dėl pareiškimo, kad prezidento Vladimiro Putino valdymas Rusijoje yra Dievo valia. Tai jis sakė sveikindamas rusų lyderį 70-ojo gimtadienio proga.
07:00 | Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo iki 13 000 ukrainiečių karių – M. Podoliakas
Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo iki 13 tūkst. ukrainiečių karių, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.
„Turime oficialius skaičius iš Generalinio štabo... Jų diapazonas – nuo 10 tūkst. iki 13 tūkst. žuvusiųjų“, – ketvirtadienį Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė M. Podoliakas.
Jis pridūrė, kad V. Zelenskis oficialius skaičius paskelbs, „kai ateis tinkamas momentas“.
Rusijos pajėgos į Ukrainą įsiveržė vasario 24 dieną. Birželį, kai rusai stengėsi užimti visą rytinį Luhansko regioną, V. Zelenskis sakė, kad Ukraina per kovos veiksmus netenka „60–100 karių per dieną“, o dar „maždaug 500 žmonių“ per dieną sužeidžiami.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu rugsėjį sakė, kad iki to momento žuvo 5 937 rusų kariai.
Įtariama, kad abi šalys skelbia sumažintus savo nuostolių skaičius, kad nepakenktų savo karių kovinei dvasiai.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis) praėjusį mėnesį sakė, kad Ukrainoje žuvo ar buvo sužeista daugiau kaip 100 tūkst. rusų karių ir kad Kyjivo pajėgos tikriausiai patyrė panašių nuostolių.
Šie duomenys, kurių neįmanoma nepriklausomai patvirtinti, kol kas yra tiksliausi JAV vyriausybės nurodyti skaičiai.
Per karą Ukrainoje taip pat žuvo tūkstančiai civilių ukrainiečių.
