Ivalo gyvenvietėje Suomijoje esanti karinė bazė buvo pavadinta „Arkties Sparta“ ir dabar yra arčiausiai žemyninės Rusijos esanti JAV karių dislokacijos vieta.
Nors JAV yra panašiai susitarusi dėl karinių bazių naudojimo su kitomis NATO sąjungininkėmis, tokiomis kaip Latvija, Norvegija ir Estija, baiminamasi, kad Suomijos pasienio apsaugos perėja gali tapti židiniu, jei V. Putinas panorės nusitaikyti į Vakarus.
Juo labiau, kad jį sustiprino triuškinanti pergalė fiktyviuose Rusijos rinkimuose.
Netoli Rusijos laivyno
Be to, bazė yra vos už 321 kilometrų nuo V. Putino Arkties Šiaurės laivyno, kur Murmansko uoste stovi jo brangūs branduoliniai povandeniniai laivai.
Suomių atsargos generolas P. Toveris įspėjo, kad Ivalo yra šiauriausias Suomijos ir ES garnizonas, todėl jis gali atsidurti V. Putino kelyje, jei šis pultų NATO ir stumtų savo karius prie Norvegijos pakrantės.
Atsižvelgiant į bazės geografinę padėtį ir į tai, kad joje bet kada gali būti dislokuotos Vakarų aljanso pajėgos, elitinė Arkties bazė gali tapti Kremliaus taikiniu.
Nejaučia baimės
Tačiau buvęs Suomijos generolas, o dabar parlamento narys Pekka Toveris portalui „The Sun“ sakė, kad jei V. Putino kariuomenė pultų Ivalo arba bet kurį iš jo garnizonų palei 832 km ilgio sieną su Rusija, tai būtų rusiškos skerdynės.
„Taip, mes turime ilgą sieną su Rusija, bet reikia nepamiršti, kad daugiau nei 80 proc. tos sienos yra visiška dykuma. Užpulti šią teritoriją yra nepaprastai sunku, ir Rusija bandė tai daryti tiek Žiemos kare, tiek Tolesniame kare, tačiau suprato, kad tai buvo bloga idėja, nes buvo apsupta ir sunaikinta“, – pasakojo P. Toveris.
Gėdingai pasibaigęs Žiemos karas
Per 1939 m. Žiemos karą Suomijos kariuomenė išžudė 200 tūkst. įsiveržusių Rusijos karių.
Šaltakraujiškais atgarsiais Suomija tikėjo, kad Sovietų Sąjunga nori plėstis į jos teritoriją, o rusai baiminosi, kad Helsinkis leis priešams pasinaudoti šalimi kaip baze puolimui. Tačiau Raudonoji armija buvo prastai aprūpinta ir nesugebėjo susidoroti su žiauria žiema. Nors ir negausiai susirinkę, bet ištvermingi suomių kariai kovėsi nepaprastai aršiai.
Po Žiemos karo Suomija išliko neutrali, tačiau iki pat 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga, vis dar buvo jos įtakos sferoje. Tačiau būtent dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį Suomija siekė NATO paramos, nors daugelį metų gynėsi viena.
Aršiai nusiteikusi Suomija
Vos penkis milijonus gyventojų turinti šalis tapo viena iš labiausiai kovai pasirengusių pajėgų Europoje.
Suomija taip pasirengusi mūšiams, kad jei norite statyti daugiabutį, jame turi būti įrengta slėptuvė nuo bombų, jei norite statyti tiltą, jis turi būti pastatytas taip, kad atlaikytų atakas.
Jei mobiliojo ryšio bendrovė nori teikti telefoninio ryšio paslaugas, ji turi būti pajėgi paleisti sistemą karo metu, kad gautų licenciją.
Net saugyklose esančių tankų akumuliatoriai visą laiką lieka visiškai įkrauti ruošiantis invazijai.'
Suomija yra gynybos pajėgos
„Visada sakau, kad Suomija neturi gynybos pajėgų, ji yra gynybos pajėgos, ir dabar, kai gyvename tokiu metu, kaip šis, pasirodo, kad tai yra teisingas sprendimas. Mes išlaikėme šaukimą į kariuomenę, nes esame didelė šalis, o gyventojų skaičius mažas, todėl vienintelis būdas apginti visą šalį – turėti didelį rezervą“, – kalbėjo P. Toveris.
Suomija kasmet parengia daugiau kaip 21 tūkst. naujų šauktinių, o 285 tūkst. rezervistų yra pasirengę bet kuriuo metu išvykti į karą – tai didžiausias karo meto pėstininkų rezervas NATO.
Visi jie yra apmokyti ir aprūpinti vienu pagrindiniu tikslu – atremti bet kokią Rusijos invaziją.
Senos brigados išlieka
Ivalo mieste 19–21 metų amžiaus naujakuriai vyksta į žvalgybos misijas Rusijos pasienyje.
Jie ten mokomi tapti elitinėmis Arkties kovotojų pajėgomis, išgyvenančiomis nedraugiškoje 30 laipsnių šalčio temperatūroje.
Vos už 160 km į pietus nuo Ivalo bazės, Sodankyloje, įsikūrusi bauginanti Suomijos „Jaeger“ brigada, įkurta dar Pirmojo pasaulinio karo metais.
Specialiųjų pajėgų padalinio žiemos kovų kursas laikomas geriausiu Arkties kariniu mokymu, kurį baigti siunčiami JAV ir Jungtinės Karalystės kariai.
Paklaustas, ar JAV kariai galėtų būti dislokuoti Laplandijos pasienio tarnyboje, P. Toveris paaiškino, kad bent jau kol kas tai mažai tikėtina.
Suomija jau seniai tvirtai laikosi ir gina savo sienas, o NATO kariams būtų geriau būti Baltijos šalyse, sakė buvęs generolas.
Turi ir artilerijos
Suomijos sausumos pajėgos taip pat gali pasigirti 650 tankų, iš kurių apie 200 yra vokiečių gamybos 2A6 ir 2A4 tipų „Leopard“. Jos įspūdinga artilerija turi daugiau kaip 1 500 ginklų, įskaitant 700 haubicų, 700 minosvaidžių ir apie 100 raketų paleidimo įrenginių.
Helsinkis neseniai iš Izraelio nusipirko didelio aukščio oro gynybos sistemą „David's Sling“, o iš JAV – 64 naikintuvus F-35.
Suomijos karinės oro pajėgos ir karinis jūrų laivynas kelia susižavėjimą – jie turi įspūdingus laivynus, kurie per ateinančius dešimt metų dar padidės.
Visa tai ir Vakarų sąjungininkų parama daro Suomiją stipria sąjungininke.
Nesėkmingi puolimai
P. Toveris sakė, kad bet kokie Rusijos išpuoliai prieš bazę ir gerai apsaugotas Suomijos sienas būtų nesėkmingi.
„Esu įsitikinęs, kad išpuoliai būtų nesėkmingi. Visus kelius, kuriais galima patekti į Suomiją, esame parengę taip, kad juos apgintume. Jų ryšių linijų ir logistikos linijų neįmanoma apsaugoti, mes turime pranašumą žemėje ir ore“, – kalbėjo buvęs generolas.
Nors jis sakė, kad Rusija nenorėtų susidurti su NATO karine galia, tai nebūtinai reiškia, kad jie nenorės jos išbandyti.
„Jei jie negalės susidurti su mumis raketinėmis pajėgomis, jie pasitelks hibridines priemones. Nieko mums negali būti lengviau, nei rusams per sieną pervažiuoti tankais, nes mes tam ruošiamės dešimtmečius. NATO tam ir buvo sukurta. Tačiau hibridinės atakos, kaip matėme, yra daug sudėtingesnės", – pasakojo P. Toveris.
V. Putino Arktinis užgrobimas
2023 m. balandį įstojęs į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, V. Putinas pareiškė, kad organizacija imsis būtinų priemonių, kad pasipriešintų agresyviems Suomijos ir jos NATO sąjungininkių sprendimams.
Neseniai duotame interviu Rusijos valstybinei televizijai jis taip pat perspėjo, kad Kremlius ketina dislokuoti karius ir ginklus prie Suomijos sienos.
Tačiau V. Putinas jau seniai yra nukreipęs savo žvilgsnį į poliarinį ratą, kur Vakarai pagal karinį pajėgumą atsilieka nuo Rusijos.
P. Toveris Paklaustas apie karinių bazių geografinę svarbą, nes ji yra taip arti V. Putino Šiaurės laivyno branduolinių povandeninių laivų, jis paaiškina, kad Arktis Kremliui labai svarbi, o Kolos pusiasalis yra vartai.
Jis paminėjo 2014 m. JAV senatoriaus Johno McCaino komentarus, kuriuose jis Rusiją pavadino „mafijos valdoma degaline, kuri prisidengia šalies vardu“.
„Jų ekonomika pagrįsta dujomis ir nafta, o kadangi Sibiro laukas vis žemėja, Arktis tampa vis svarbesnė, nes jos yra daugiau. Ir tipiškai rusiškai jie nenori jos įsigyti bendradarbiaudami, jie nori ją įsigyti karine jėga. Tai viena iš priežasčių, kodėl jie ten turi stipriausią savo laivyną, todėl ten yra daugiau kaip du trečdaliai jų balistinių branduolinių raketų povandeninių laivų, – pasakojo buvęs generolas. – Ir dabar santykiai tapo dar blogesni, Arktis iš tikrųjų yra vienintelė sritis, kurioje Rusija šiuo metu yra kariniu požiūriu stipresnė už Vakarus. Nes jie Arktį ginkluoja jau 15 metų“.
NATO pėdsakas
V. Putinas rodo požymius, kad laikosi savo „dešimties punktų karo plano“, nes perspėjo, kad NATO pėdsakai Ukrainoje reiškia karą.
Sausį nutekintoje karinėje ataskaitoje išsamiai aprašytas galimas Rusijos tirono „kelias į konfliktą“ – prasidėsiantis šių metų vasarį ir pasibaigsiantis 2025 metais.
Slaptuose dokumentuose, kuriuos portalas „Bild“ gavo iš Vokietijos gynybos ministerijos, išdėstyta, kaip Europa ruošiasi tam, kad Kremliaus bosas užpuls NATO karius, išpešęs galimą pergalę Ukrainoje.
Juose buvo apibrėžti galimi scenarijai, kurie gali išsipildyti per ateinančius dvejus metus, pradedant nuo šių metų vasario, kai V. Putinas mobilizuos daugiau karių.
Tuomet prasidėtų naujas pavasario puolimas, kurio metu būtų daugiau atakų prieš Vakarus, o po to būtų bandoma destabilizuoti padėtį Baltijos šalyse.
