Kai buvo sustabdyti skrydžiai iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis, Suomija tapo tranzito šalimi daugeliui rusų, norinčių keliauti po Europą.
„Daugelis tai laiko sankcijų režimo pažeidimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).
Suomija nusprendė prašytis narystės NATO, po Maskvos invazijos į Ukrainą išaugus politikų ir visuomenės palankumui Aljansui. Tačiau ši Šiaurės šalis liko vienintelė su Rusija besiribojanti ES šalis, netaikanti suvaržymų rusams gauti turistines vizas.
Nors Šengeno erdvės taisyklės ir Suomijos įstatymai neleidžia tiesiogiai uždrausti išduoti vizas pilietybės pagrindu, Suomija gali sumažinti išduodamų vizų skaičių pagal atskiras kategorijas, pažymėjo P. Haavisto.
„Turizmo kategorija gali būti suvaržyta pagal per dieną priimamų prašymų išduoti vizas skaičių“, – aiškino ministras.
Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pateikė vyriausybei pasiūlymą, kad Suomija galėtų „suteikti pirmumą“ kitoms kategorijoms, pavyzdžiui, padidinant šeimų nariams arba studentams išduodamų vizų skaičių, bet sumažinant turistinių vizų.
Vyriausybė uždegė „žalią šviesą“ tęsti pasiruošimus. P. Haavisto sakė manąs, kad galutinis sprendimas dėl šios tvarkos gali būti priimtas rugpjūčio gale.
Kadangi daug keliautojų į Suomiją atvyksta turėdami kitų Šengeno erdvės šalių išduotas vizas, P. Haavisto pabrėžė, kad reikalingas ES lygio sprendimas šiuo klausimu.
Suomija ketina iškelti šią temą per kitą ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, vyksiantį Čekijoje rugpjūčio 30 dieną.
„Priešingu atveju gali nutikti, kad kai viena šalis vizų skaičių sumažina, kita gali jį padidinti“, – pastebėjo P. Haavisto.
