Rusija, praėjusių metų pabaigoje suįžūlėjusi tiek, kad atviru tekstu „uždraudusi“ Ukrainai ir Gruzijai net pradėti svarstyti stojimo į NATO aljansą galimybę, sutiko kietesnį riešutėlį – Suomiją. Šios šalies premjerė Sanna Marin savaitgalį priminė, kad Suomija turi teisę svarstyti stojimą į NATO, o jeigu prireiks, tai taip ir padarys – ypač dabar, kai kyla grėsmė regione.
„Mes išsaugojome galimybę pateikti prašymą stoti į NATO. Mes turime branginti šia pasirinkimo teise ir išsaugoti ją, nes ji liečią kiekvienos šalies pasirinkimo priimti savo sprendimus saugumo srityje teisę“, – Suomijos nacionaliniam transliuotojui YLE pasakojo ji.
V. Putinas dar 2016-aisiais perspėjo Suomiją dėl stojimo į NATO „pasekmių“. Tuomet jis grasino, kad „NATO norės suomių gyvybių kaina pakariauti su Rusija, ar mes norime?“ Jis taip pat pagrasino tokiu atveju sutelkti kariuomenę pasienyje su Suomija.
Suomiai tuo metu dar nepamiršo žiauraus ir dėl absurdiškų Sovietų Sąjungos kaltinimų išprovokuoto Žiemos karo 1939-1940 m. Tuomet, nors ir patyrusi milžiniškų nuostolių, bei gerokai nusileisdama savo karine galia, Suomija išsaugojo savo valstybingumą.
Kita vertus, Rusijoje šis karas taip pat prisimenamas su kartėliu. Tai, kas turėjo tapti pergalingu trumpalaikiu karu virto daugiau nei 100 tūkst. sovietų karių (įvairiais duomenimis žuvo ar dingo be žinios 126-168 tūkst. karių) pareikalavusiomis klampiomis kautynėmis dėl kiekvieno šaltos Suomijos žemės metro.
Rusijos ultimatumas ir NATO atsakas
Naujųjų naktį į savo šalies gyventojus prabilęs Suomijos prezidentas Sauli Niinisto kiek netikėtai paaiškino, kad Rusijos saugumo reikalavimai NATO ir JAV kelia nerimą Europai, nes prieštarauja istoriškai susiklosčiusiai Europos saugumo užtikrinimo tvarkai. Jis taip pat pažymėjo, kad „Suomija vis dar turi galimybę kreiptis dėl narystės NATO, jei tik pati taip nuspręs“.
2021-ųjų gruodį Rusija, prieš tai kelis mėnesius kaupusi milžiniškas karines pajėgas Ukrainos pasienyje, ir faktiškai perėmusi Baltarusijos oro erdvės gynybos kontrolę, pateikė savo ultimatumą NATO aljansui.
Vieni iš reikalavimų – aljansui atsisakyti Ukrainos ir Gruzijos narystės, nedislokuoti papildomų pajėgų ir ginkluotės ne tik besiribojančiose su Rusija šalyse, bet ir Centrinėje Europoje, kur tai „galėtų grėsti Rusijos saugumui“. V. Putinas taip pat pareikalavo, kad toks įsipareigojimas būtų išdėstytas raštu.
NATO šalys sureagavo į Kremliaus grasinimus dvejopai: viena vertus buvo aiškiai pasakyta, kad nurodymas, kaip šalys turėtų spręsti savo nacionalinio saugumo klausimus yra pačių šalių reikalas, tačiau sutiko susitikti aptarti „aktualius klausimus“ derybų maratone 2022-ųjų sausį.
Atsakydamas į Rusijos reikalavimus NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad blokas nesileis į kompromisus dėl Ukrainos įstojimo į aljansą. Jis priminė Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnį, pagal kurį aljansas gali kviesti kitas Europos šalis prisijungti prie NATO.
Toks S. Niinisto pareiškimas turėtų ypač nepatikti V. Putinui, kuriam, anot „Financial Times“ kalbintų ekspertų, Suomijos lyderis yra vienas iš labiausiai gerbtinų Europoje ir su kuriuo yra reguliariai tariamasi aktualiais regiono klausimais.
Kremliui lojalūs ekspertai: 1939-ieji ir būsimas karas
Po šių Suomijos vadovų pareiškimų Kremliaus poziciją atspindintys Rusijos ekspertai jau prabilo apie „1939-ųjų pasikartojimą“ ir būsimą karą.
Rusijos vadovai siekia apriboti Vakarų įtaką Rytų Europoje, o tuo pačiu ir pačioje demokratinių procesų pageidaujantiems rusams. Vietoje teorinės galimybės matyti Ukrainą ir Gruziją NATO aljanse Kremlius dabar sulaukė ir teorinės galimybės aljanse išvysti ir kaimyninę Suomiją, kuri tradiciškai laikėsi neutraliteto politikos, net ir Šaltojo karo metais ar 2014-aisiais, kuomet buvo aneksuotas Krymas ir buvo išprovokuotas karas Ukrainos rytuose.
„Suomių pareiškimų tonas pastaraisiais metais yra neadekvatus, kaip ir sprendimas įsigyti naikintuvus-bombonešius, kurie gali suduoti branduolinį smūgį visoje Rusijos šiaurės vakarinėje teritorijoje“, – „Vzgliad“ aiškino Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas Nikolajus Meževičius.
Jo teigimu, Suomija įstojus į NATO, Rusijai tektų didinti karinį dalyvavimą Šiaurėje. „Tai gali reikšti grėsmę Sankt Peterburgui. Tokia retorika grąžina Maskvą į itin sudėtingą 1939-ųjų situaciją, tačiau jau naujame geopolitiniame apvalkale“, – godojo ekspertas.
Ši istorinė remarka į 1939-uosius ir nerimas dėl Sankt Peterburgo saugumo tėra faktiškai pažodinė žymiojo sovietų propagandininko Viačeslavo Molotovo kalbų apie Žiemos karą kopija. Savo 1939-ųjų lapkričio 29-osios kalboje V. Molotovas aiškino, kad tariamai Sovietų Sąjunga bandė derėtis dėl Leningrado saugumo du mėnesius. Suomiai tariamai užsiėmė priešišką poziciją „siekiant patenkinti savo užsieninius imperialistus“. Tuomet viskas kalboje dėstoma pagal standartinį sovietinį-putinišką ir okupacinį standartą: Suomija buvo apkaltinta ėmusis karinių provokacijų, o Sovietų Sąjunga „negalėjo daugiau laikytis nepuolimo sutarčių“. V. Molotovo teigimu, Sovietų Sąjunga „neplanavo okupuoti ar užimti Suomijos, ji tik norėjo apsaugoti Leningradą“.
Kremliaus propagandininkas, nuolatinis Vladimiro Solovjovo laidų svečias ir Rusijos gynybos ministerijos visuomeninis patarėjas Jevgenijus Satanovskis ir išvis pagrasino, kad tokiu atveju karas Europoje neišvengiamas. Jo teigimu, atėjusi naujų politikų karta „nori perrašyti dar Stalino laikų istoriją“, o tai neišvengiamai reiškia naują konfliktą žemyne, kuris vėliau baigsis naujo neutraliteto susiformavimu – „priklausomai nuo to, kas laimės“.
NATO partnerė, kuriai Rusija numačiusi „išskirtinę vietą“
Suomija bendradarbiauja su NATO nuo 1994-ųjų. Ankstesnė šalies valdžia, net ir po 2014-2016 m. įvykių Ukrainoje, taip pat užsimindavo, kad „neatmeta galimybės įstoti į NATO“, tačiau dažniausiai būdavo akcentuojama, kad „dabar tai nėra aktualu“.
Ankstesnių metų Suomijos gyventojų apklausos rodė, kad apie 60 proc. žmonių pasisako prieš stojimą į gynybinį aljansą, o apie 25 proc. – už.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 2021-ųjų spalį pareiškė, kad glaudus bendradarbiavimas tarp NATO, Švedijos ir Suomijos prisideda prie taikos ir saugumo užtikrinimo regione. Jis taip pat pažymėjo, kad Švedija ir Suomija „investuoja į savo naujas karines galimybes“. Tuo pat metu jis priminė apie skirtumą tarp NATO šalių-partnerių ir NATO šalių-narių: „5-asis NATO sutarties straipsnis numato, kad ginkluotas vienos šalies puolimas yra vertinamas kaip visų šalių puolimas. Tai nėra taikoma partnerių atveju“.
Tai, kad Rusija net nesvarsto galimo Suomijos stojimo į NATO galimybės gali demonstruoti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo 2017-ųjų teiginys, paaiškinantis, kodėl Maskva niekada neginčijo Suomijos stojimo į NATO teisės. „Suomijos nedalyvavimo kariniuose aljansuose politika – vienas iš esminių saugumo užtikrinimo Europos šiaurėje faktorių“, – aiškino jis.
P. S. Komentarų neseku, neskaitau ir į juos neatsakau. Todėl nesivarginkite man rašyti.
