Alternatyvus prekybos susitarimas buvo pasirašytas pirmajame Pakistano ir Rusijos prekybos ir investicijų forume Maskvoje. Kaip praneša leidinys „bne IntelliNews“, kuris remiasi prokremliška Rusijos naujienų agentūra TASS, pirmoji šį mechanizmą panaudos Rusijos bendrovė „Astarta-Agrotrading“, tieksianti Pakistanui avinžirnius ir lęšius. Pakistano prekybos įmonė „Meskay + Femtee“ atsiskaitys tiekdama mandarinus ir ryžius.
Pagal susitarimo sąlygas, Rusija eksportuos 20 000 tonų avinžirnių, o Pakistanas tieks tiek pat ryžių. Kita sutartis numato, kad Rusija išsiųs 15 000 tonų avinžirnių ir 10 000 tonų lęšių mainais į 15 000 tonų mandarinų ir 10 000 tonų bulvių.
Pasak Pakistano prekybos ministro pavaduotojo Nasiro Hamido, mainų sistema buvo sukurta dėl „sunkumų, susijusių su abipusiais mokėjimais“.
Piniginės operacijos vis labiau tiriamos dėl tarptautinių sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, todėl mainų schemos siūlo įmonėms būdą išvengti komplikacijų keičiantis prekėmis tiesiogiai, o ne atliekant banko mokėjimus. Tokie sandoriai padeda išvengti stebėtojų organizacijų, kurių užduotis yra užtikrinti sankcijų laikymąsi, dėmesio.
Mainų imasi jau ne pirmą kartą
Tai jau ne pirmas Rusijos barterinės prekybos pavyzdys, kuomet siekiama apeiti mokėjimų bankiniais pavedimais problemas.
Rugpjūčio mėnesį „Reuters“ pranešė, kad Rusija diskutavo su Kinija dėl mainų prekybos, ypač metalų ir žemės ūkio produktų, atnaujinimo. Tačiau šis projektas vystosi lėtai, nes atskiroms įmonėms buvo sunku patenkinti konkrečius abiejų pusių poreikius.
Barteriniai susitarimai kadaise buvo įprasti tarp Pekino ir Maskvos prieš Sovietų Sąjungos žlugimą.
Gegužę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas surengė trijų dienų viršūnių susitikimą, kuriame pagrindinis jų diskusijų akcentas buvo abipusiams mokėjimams taikomos Vakarų sankcijos.
Be mainų sandorių, Rusija ir Kinija taip pat stengiasi sukurti „BRICS Bridge“ mokėjimo sistemą. Besivystančios rinkos apskritai yra suinteresuotos sukurti alternatyvias mokėjimo sistemas, tačiau manoma, kad jos pradės veikti ne anksčiau kaip 2028 m.
