Viduramžiais prieš Kalėdas vykdavo mėnesį laiko trunkantis pasninkas, tačiau nuo gruodžio 25 d. ryto pasninkas buvo nutraukiamas, teigia Anne Lawrence Mathers, Jungtinės Karalystės Readingo universiteto istorikė.
„Jei žmonės turėdavo ištvermės pasninkauti, tai atėjus Kalėdų dienai valgydavo, gerdavo, linksminosi, puošėsi, žaidė žaidimus, šoko po apylinkes ištisas 12 dienų“, – sako ji.
Kalėdų pradžia
Viduramžiais šventė prasidėdavo Kalėdų rytą prieš aušrą specialiomis Kalėdų mišiomis, kurios skelbdavo oficialią advento pabaigą ir šventinio laikotarpio, trukusio nuo gruodžio 25 d. iki sausio 5 d., pradžią.
Kalėdų šventimas priklausydavo nuo socialinės padėties, tačiau A. Mathers teigia, kad dauguma žmonių lapkričio mėnesį bent jau būdavo paskerdė kiaulę, kurią sūdydavo ir rūkydavo, ruošdami kalėdinius lašinius ir kumpius.
Kaimuose turtingi dvarų šeimininkai savo ūkininkams turėjo suteikti bent 12 laisvų darbo dienų ir patiekti jiems šventinį maistą.
Valgis prasidėdavo nuo dešrelių ir juodojo pudingo, po to sekdavo keturi žuvies, paukščių ir keptos mėsos patiekalai, o likusieji patiekalai – pyragaičiai, riešutai ir saldumynai.
Viduramžių karališkoji šeima Kalėdų šventimo meną perkėlė į kitą lygmenį. 1226 m. Readingo abatijoje surengtoje Kalėdų vakarienėje karalius Henrikas III užsakė 40 lašišų, krūvą elnienos ir šernienos.
Henrikas V, valdęs XIV a. pradžioje, į savo kalėdinį valgiaraštį įtraukė dar daugiau egzotiškų skanėstų, pavyzdžiui, vėžių ir ungurių.
„Labai aiškiai matyti, kad gėrimas buvo toks pat svarbus kaip ir valgymas, jei ne svarbesnis“, – sako A. Mathers, pažymėdama, kad paprastieji žmonės gerdavo alų, o valdovai ir karališkosios šeimos nariai gerdavo vyną statinėmis.
Vos per vienerius metus Henrikas III užsakė 60 statinių vyno Readingo abatijai, o viena statinė prilygo 1272 buteliams.
Neapsieita ir be žaidimų
Galbūt tai buvo šalutinis gėrimo poveikis, bet persirengimo žaidimai ir vaidmenų keitimas buvo stebėtinai svarbi Viduramžių Kalėdų šventės dalis.
Pavyzdžiui, Viduramžių Anglijos kaimuose žmonės puošdavosi gyvūnų kaukėmis arba persirengdavo moterimis ir eidavo nuo durų prie durų, dainuodami šventines dainas ir pasakodami anekdotus.
Vieni persirengdavo dėl pramogos, kiti tikėjosi už tai gauti kelias monetas ar mažas dovanėles.
Gyvūnų kaukės galėjo būti susijusios su kita keista karališkosios šeimos Kalėdų tradicija, kai šventės dalyviai eidavo per pokylių salę su gyvūnų galvomis ir dainuodavo specialias dainas.
Labiausiai paplitęs kostiumas buvo šerno galva, kurią, pasak A. Mathers, vėlesniais laikotarpiais pakeitė medinė šerno kaukė.
Dvylikos dienų šventės viduryje sausio 1 d. vykdavo kvailių šventė, per kurią kunigams, diakonams būdavo trumpam leidžiama kvailioti.
Pupelių pyragas
Dvyliktoji diena, švenčiama sausio 5 d. naktį, Viduramžiais reiškė dvylikos dienų linksmybių ir išdaigų kulminaciją.
Pagrindinis dvyliktosios nakties patiekalas buvo pupelių pyragas, įdarytas vaisiais, kuriame buvo paslėpta mažytė džiovinta pupelė.
„Kas gaudavo pyrago gabalėlį su pupele, tą naktį būdavo karalius ir galėdavo skirti žmonėms kvailas baudas, kurioms jie turėdavo paklusti“, – sako istorikė.
Šventės metu išrinktas karalius turėjo galią sugriauti socialinę hierarchiją ir reikalauti nepatogių užduočių iš autoritetingų asmenų, tokių kaip tėvai, mokyklų vadovai ir valdovai.
Dvyliktoji naktis buvo beveik dvi savaites trukusių puotų, gėrimų, persirenginėjimo ir taisyklių laužymo, būdingų Viduramžių Kalėdoms, kulminacija.
Prognozuodavo ateitį
Kaip bebūtų keista, dvylika Kalėdų dienų taip pat turėjo ypatingą reikšmę Viduramžių pseudomokslui – prognozavimui.
Kunigai gilinosi į tekstus, vadinamus „prognozėmis“, kuriuose pasakojama, kaip, remiantis Biblija, aiškinti gamtos ženklus, įskaitant audras, stiprius vėjus ir vaivorykštes, siekiant nuspėti ateinančių metų orus ir numatyti svarbius įvykius.
„Idėja buvo ta, kad Dievas siuntė ženklus tiems, kurie galėjo juos perskaityti, ir kad dvylika Kalėdų dienų buvo ypatingas metas“, – pasakoja A. Mathers.
Pavyzdžiui, jei Kalėdų dieną buvo saulėta ir giedra, tai buvo ženklas, kad pavasaris bus šiltas. Tai lems sėkmingą derlių ir gerą bendrą sveikatą.
Tačiau stiprūs vėjai Kalėdų dieną reiškė, kad turtingiesiems ir galingiesiems metai bus blogi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
