Perspėjimas buvo pareikštas Venesuelos opozicijos koalicijai pakvietus ketvirtadienį dalyvauti visuotiniame streike ir pradėti „galutinį puolimą“ dėl prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro) nušalinimo pirmalaikiais rinkimais.
N.Maduro yra „blogas lyderis, svajojantis tapti diktatoriumi“, sakoma D.Trumpo pareiškime.
„Jungtinės Valstijos nestovės ir nežiūrės, kaip Venesuela griūva“, – sakė D.Trumpas.
Jis konkrečiai nenurodė, kokių priemonių gali būti imtasi, bet jo perspėjimas smarkiai padidino statymus ir ilgos politinės bei ekonominės Venesuelos krizės mastą.
Nuo balandžio, kai gatvių protestai prieš N.Maduro tapo smurtiniai, žuvo beveik 100 žmonių.
D.Trumpo pozicija yra aiškiai palanki Venesuelos opozicijai. Pastaroji kaltina N.Maduro stengiantis įgyti diktatoriškas galias ir išlikti valdžioje. Pastarieji jo komentarai gali išprovokuoti naujų N.Maduro pareiškimų, kad jis tapo dešiniojo sparno opozicijos ir „imperialistinių“ Jungtinių Valstijų sąmokslo auka.
Venesuelos prezidento reakcijos kol kas nebuvo.
Atskirai Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas (Chuanas Manuelis Santosas) pirmadienį lankėsi Kuboje ir susitiko su prezidentu Rauliu Castro (Rauliu Kastru), artimu Venesuelos sąjungininku.
Kolumbijos užsienio reikalų ministrė Maria Angela Holguin (Marija Anchela Holgin) sakė, kad Venesuelos krizė buvo aptarta, bet paneigė pranešimus, kad J.M.Santosas nuvyko įtikinti R.Castro imtis tarpininko vaidmens.
Nacionalinis streikas
Venesuelos opozicijos koalicija ketvirtadienį šaukia visuotinį 24 valandų streiką. Juo siekiama padidinti spaudimą prezidentui po neoficialaus šį savaitgalį opozicijos surengto balsavimo, per kurį lyderio planas buvo atmestas. Pagal šį planą, nuo kurio N.Maduro kol kas nežada nukrypti, liepos 30 dieną turi būti išrinkta piliečių „konstitucinė asamblėja“, turėsianti perrašyti konstituciją.
N.Maduro sakė, kad tai vienintelis būdas užtikrinti Venesueloje taiką ir ekonomikos atsigavimą. Jo vyriausybė opozicijos balsavimą prieš šį planą pavadino neteisėtu.
Tačiau D.Trumpas sakė, kad „jeigu Maduro režimas liepos 30 dieną primes savo Konstitucinę asamblėją, Jungtinės Valstijos imsis griežtų ir skubių ekonominių veiksmų“.
Venesuela, turinti didžiausius žinomus naftos išteklius pasaulyje, yra beveik visiškai priklausoma nuo naftos eksporto. Jungtinės Valstijos iš Venesuelos importuoja maždaug 270 mln. barelių naftos per metus, nurodo JAV vyriausybės Energetikos informacijos administracija. Šie skaičiai yra maždaug trečdaliu mažesni nei buvo prieš dešimtmetį.
„Galutinis puolimas“
Venesuelos opozicija yra pasiryžusi „galutiniam puolimui“, kuriuo galiausiai siekiama nuversti N.Maduro, pasitelkiant pirmalaikius rinkimus.
Sekmadienį opozicijos surengtame balsavime dalyvavo daugiau kaip trečdalis iš 19 mln. Venesuelos rinkėjų. Jie tvirtai atmetė planus išrinkti Konstitucinę asamblėją ir pritarė siūlymui prezidento rinkimus surengti nelaukiant N.Maduro kadencijos pabaigos 2019 metais.
Balsavimą gyrė Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos, JAV, Brazilija ir kitos šalys. Tačiau N.Maduro, kurį remia kariškiai, kol kas nepaiso opozicijos taktikos ir tarptautinės kritikos. Nors didėja visuomenės pasipiktinimas dėl maisto ir vaistų stygiaus, kurį nulemto didžiulė ekonomikos krizė, valdžia sako, kad pastangos ją nuversti yra neteisėtos ir kurstomos amerikiečių.
„Politinių permainų poreikis“
Vienas lyderių opozicijos koalicijoje, Freddy Guevara (Fredis Gevara), sakė, kad šios savaitės streikas yra „mechanizmas spausti ir pasirengti galutinei eskalacijai, kuri turi įvykti kitą savaitę“.
Iš viso 7,6 mln. venesueliečių dalyvavo sekmadienio plebiscite pačioje Venesueloje ir užsienyje, paskelbė opozicija. Šis skaičius, kurį vyriausybė ginčija, reiškia daugiau kaip trečdalį visų Venesuelos rinkėjų ir pakerta būsimos N.Maduro Konstitucinės asamblėjos teisėtumą.
Brazilijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma: „Didelis aktyvumas per šį plebiscitą ... buvo akivaizdus ženklas, jog Venesuelos liaudis nori, kad demokratija būtų greitai atkurta.“
Politikos analitikas Johnas Magdaleno (Džonas Magdalenas) naujienų agentūrai AFP sakė, jog „yra pastovaus ir tvirto politinių permainų poreikio įrodymų“.
Pasak opozicijos, galutinio rinkėjų aktyvumo skaičiaus pakanka prezidento mandatui panaikinti, jeigu įvyktų atšaukimo referendumas, nes šis skaičius viršija 7,5 mln. balsų, kuriais N.Maduro 2013 metais buvo išrinktas.
Šio balsavimo svorį padidino grupė buvusių Lotynų Amerikos prezidentų, dalyvavusių kaip stebėtojai. Tarp jų buvo ir buvęs Meksikos lyderis Vicente Foxas (Visentė Foksas), o Karakaso vyriausybė jį paskelbė nepageidaujamu asmeniu.
