Pats incidentas kelia didžiulį nerimą, tačiau jis nebuvo netikėtas ar beprecedentis, rašoma „The New Republic". Ir tai neramina dar labiau: tokio tipo raketų varikliai ekspertų yra vadinami itin pavojingais, todėl SSRS ir JAV inžinieriai šios idėjos atsisakė dar praėjusio amžiaus 60-ajame dešimtmetyje.
Unikalus šis atvejis yra dėl to, kad Rusijai teko pripažinti naudojus branduolinį variklį – kitaip paaiškinti iš kur atsirado radiacija nepavyko. Sprogimo metu žuvo mažiausiai penki žmonės (kitais šaltiniais – 7, ar net 15), radiacijos patekimą į aplinką užfiksavo ir vietos meteorologijos stotys, vėliau mįslingai nutraukusios duomenų perdavimą. Praėjus savaitei po įvykio kaimyninės Norvegijos atstovai pareiškė, kad „nedidelis radioaktyvaus jodo kiekis“ buvo aptiktas šiaurinėje šalies dalyje.
Politinis įrankis
Tiksliai nėra žinoma, kokį konkrečiai ginklą nesėkmingai išbandė Rusija, tačiau ekspertai nustatė labiausiai realų variantą: tai buvo sparnuotoji raketa su branduoliniu varikliu „Burevelnik“ (SSC-X-9 SKYFALL). JAV prezidento V. Putino teigimu, šios raketos technologijos „leis beveik neriboti skridimo nuotolio ir užtikrins nenuspėjamą priešraketinėms sistemoms trajektoriją“.
Kam rusams reikalingas toks ginklas? Viena iš labiausiai tikėtinų versijų – strateginis pagrindas. „Burevestnik“ simbolizuoja tai, ką galima būtų pavadinti atsakomojo smūgio ginklu. Bet kuriai branduolinės galios valstybei tai suteikia priešo sulaikymo galimybę, kuomet šis savo branduoliniais ginklais naikina jūsų arsenalą, jums dar nespėjus jo panaudoti. Pavyzdžiui, JAV tam yra vandenynų gelmėse paslėpusios 14 „Ohio“ tipo povandeninių laivų su balistinėmis raketomis. Net teoriškai neįmanoma, kad potencialus priešas, įskaitant ir Rusiją, galėtų sunaikinti visas amerikiečių antžemines balistines raketas ir bombonešius, nesulaukus žiauraus bent vienos „Ohio“ klasės povandeninio laivo, su jo 24 „Trident“ raketomis“, atsako.
Ar Rusija dabar, kaip ir Šaltojo karo metais, baiminasi to pirmojo balistinių raketų išpuolio? Vargu. V. Putinas, kuomet pristatė „Burevestnik“ pripažino, kad pagrindinis rusų galvos skausmas – galinga priešraketinė gynyba. Rusija ir Kinija nerimauja, kad ateityje jų galimybė „antrajam, arba atsakomajam smūgiui“ gali tapti itin menka, o tai iš esmės panaikins branduolinio sulaikymo politiką. Šių šalių strategai mato pastarųjų dešimtmečių JAV technologijų šuolį priešraketinės gynybos sferoje. Maža to, net jeigu šiandien šios technologijos dar negali užtikrinti visiško saugumo, tai niekas negali garantuoti, kad taip nebus rytoj.
Būtent todėl Rusija karštligiškai, nepaisant serijos nesėkmių (JAV žiniasklaida, remiantis žvalgybos šaltiniais, tvirtina, kad iš keliolikos „Burevestnik“ paleidimų bandymų sėkmingas buvo tik vienas) ieško galimybės „užsitikrinti ramų gyvenimą“. Nepaisant to, kad priešraketinės gynybos sistemos ir laivai apsaugos didžiąją žemyno dalį nuo tradicinių balistinių raketų, rusai nori turėti bent kokį kozirį savo rankose.
Kita vertus, strategiškai „Burevestnik“ koncepcija labiau primena filosofinio akmens paieškas: Rusija ir šiandien turi pakankamai karinės galios, kad užsitikrintų JAV pasiekiamumą karo atveju. „Burevestnik“ šiuo atveju būtų naudingas ne tiek pergalei pasiekti ar užtikrinti taiką, kiek tam, kad užtikrintų politinį spaudimą. Maža to, amerikiečių strategai taip pat nesėdi rankų sudėję ir jau eilę metų stiprina savo gynybos linijas tiek žemėje, tiek ir jūroje. Rusijos atveju klausimų kelia ir kariuomenės veikėjų įsigalėjimas valdžioje – tokios egzotiškos ginkluotės kūrimas gali tebūti noras įsiteikti ir įrodyti savo naudą.
Šios raketos kūrimo koncepcija strategiškai yra gana abejotina. Tačiau, kaip parodė radioaktyvus debesis Nionoksuose, sveiko proto šioje strategijoje gali būti dar mažiau. Sparnuotoji raketa su branduoliniu varikliu skamba egzotiškai ir pavojingai: raketos sprogsta – tokia jų paskirtis, tačiau gana dažnai tai nutinka ir neplanuotai – ir koks ten bebūtų joje įmontuotas atomas, jis bet kokiu atveju yra pažeidžiamas ir pavojingas.
D. Trumpas: mes jau turime tokias technologijas, tik tobulesnes
Šaltojo karo metais JAV ir SSRS inžinieriai su didžiuliu įkarščiu ėmėsi branduoliniu varikliu varomų raketų kūrimo. Ilgainiui ir vieni ir kiti metė šias svajones. Amerikiečiai pripažino, kad tokių raketų techninės problemos ir potenciali grėsmė ekologijai nėra vertos tos naudos, kurias jos teoriškai galėtų duoti. Sovietai, bent jau oficialiai, taip pat nutraukė jų kūrimą. Atėjo 2018-ieji ir V. Putinas paskelbė (panašu, kad gerokai pagražindamas), kad rusai tokią ginkluotę jau sukūrė.
Rusijos vadovybei, ir V. Putinui asmeniškai, tokio tipo ginkluotė yra prestižinis projektas, galimybė Maskvai išsiskirti iš konkurentų. Rusijos prezidentas didžiuodamasis tvirtina, kad „nieko panašaus pas nieką pasaulyje kol kas nėra“. Savaime suprantama, kad D. Trumpas negalėjo susitaikyti su kitos valstybės vadovo teiginiais ir, netrukus po katastrofos Nionokse parašė, kad JAV taip pat „turi panašią, nors ir technologiškai pažangesnę, technologiją“.
Branduolinės ginkluotės ekspertės Cheryl Rofer teigimu, tai buvo neįprasta D. Trumpui žinutė: joje jis taip pat išsakė ir kritiką Rusijai. Žinant D. Trumpą, tikėtina, kad jis jau pasidomėjo Pentagone, kodėl JAV dar neturi tokios raketos. O tai reiškia, kad ginklavimosi varžybos įgauna pagreitį.
