Vykstant deryboms dėl Vokietijos suvienijimo, Sovietų Sąjunga buvo pasirengusi svarstyti klausimą dėl to, kam turi priklausyti buvusi Rytų Prūsija, o dabar Kaliningrado sritis. Apie tai rašo Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ remdamasis slapta Vokietijos ambasados Maskvoje telegrama, kuri buvo siųsta 1990 metų liepos 2 dieną.
1990 metų vasarą į Vokietijos diplomatus kreipėsi generolas majoras Gelis Bateninas, kuris susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Maskvoje protokolo skyriaus viršininku Joachimu von Arnimu. Per susitikimą G. Bateninas išreiškė Sovietų Sąjungos norą diskutuoti dėl buvusios Rytų Prūsijos ateities.
Remiantis telegrama, G. Bateninas pareiškė, kad Kaliningrado priklausomybės problema anksčiau ar vėliau iškils kalbant apie dvišalius Vokietijos ir Sovietų Sąjungos santykius. Kaip rašo „Der Spiegel“, pats G. Bateninas tuo metu priklausė taip vadinamam reformatorių sparnui Sovietų Sąjungos kariuomenėje. Vokiečių diplomatas savo ruožtu nusprendė, kad G. Bateninas yra specialiųjų tarnybų agentas. Jis atsakė, kad Bonos pozicija Kaliningrado klausimu yra puikiai žinoma: vokiečiai esą siekia suvienyti tik Vokietijos Federacinę ir Vokietijos Demokratinę respublikas bei Berlyną. J. von Arnimas teigė, kad tokiu atveju, jei Sovietų Sąjunga turi problemų su savo vakarinių teritorijų vystymu, tai yra jos pačios problema.
Galutinis susitarimas dėl Vokietijos suvienijimo buvo pasirašytas tų pačių metų rugsėjo 12 dieną Maskvoje.
