Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, kai iš Ukrainos buvo priverstas bėgti Viktoras Janukovyčius, šeštadienį Kijeve prisiekė naujasis separatistinių neramumų draskomos šalies prezidentas Petro Porošenka.
Be oligarcho antspaudo
Šokolado karaliumi dažnai tituluojamas P. Porošenka gimė 1965 m. nedideliame Bolhrado miestelyje Odesos regione, visai netoli Rumunijos ir Moldovos sienos. 1982 m. pradėjęs studijuoti Kijevo valstybiniame universitete, po septynerių metų gavo ekonomikos mokslų diplomą, o 1984 m. vedė jauną medicinos mokslų studentę Maryną. Pora susilaukė keturių atžalų.
Būdamas apsukrus, pirmąjį kapitalą susikrovė 1991 m. pradėjęs kakavos pupelių importą į byrančią Sovietų Sąjungą. Žaliavų importas netruko peraugti į didžiulės sėkmės sulaukusią saldainių, šokolado ir konditerijos gaminių korporaciją „Roshen“, padėjusią pamatus milžiniškai P. Porošenkos verslo imperijai. Jai dabar priklauso įtakingiausias Ukrainos televizijos 5-asis kanalas ir laivų statybos įmonė „Leninskaja Kuznia“. JAV verslo žurnalo „Forbes“ skaičiavimais, 48-erių verslininko turtas šiuo metu vertinamas 1,6 mlrd. JAV dolerių, tačiau, skirtingai nei kiti Ukrainos ar buvusio sovietinio bloko šalių milijardieriai, P. Porošenka savo turtų nesikrovė dalyvaudamas abejotino skaidrumo privatizacijoje, todėl jam retai kada klijuojama oligarcho etiketė.
Politinę karjerą verslininkas pradėjo 1998 m., tapęs Aukščiausiosios Rados deputatu nuo Jungtinės Ukrainos socialdemokratų partijos, palankios tuomečiam prezidentui Leonidui Kučmai ir jo vykdomai prorusiškai politikai. 2001 m. politikas smarkiai prisidėjo prie V. Janukovyčiaus Regionų partijos įkūrimo, bet jau tų pačių metų gruodį nutraukė politinius ryšius su L.Kučma bei V. Janukovyčiumi ir tapo opozicinio politinio bloko „Mūsų Ukraina“ lyderio Viktoro Juščenkos rėmėju.
Politinė patirtis
2004 m. Ukrainoje nuvilnijus Oranžinei revoliucijai ir V.Juščenkai tapus šalies prezidentu, P. Porošenka kurį laiką vadovavo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai, tačiau, prasidėjus kivirčams su tuomete premjere Julija Tymošenko, nuo šių pareigų nusišalino. Ministrė pirmininkė ir P. Porošenka vienas kitą kaltino korupcija ir įsitraukimu į Ukrainos valstybinių firmų privatizavimo procesus, o prasidėjus suirutei V. Juščenka buvo priverstas atstatydinti visą šalies vyriausybę. 2009 m. P. Porošenka buvo paskirtas Ukrainos užsienio reikalų ministru ir grąžintas į Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovo vietą. Būdamas ministru, politikas aiškiai pasisakė už Ukrainos narystę NATO ir ES, nors ir tikino, kad narystė šiose organizacijose turėtų būti priemonė, o ne savaiminis tikslas.
2010 m. į valdžią atėjus prezidentui V. Janukovyčiui, P. Porošenka keletą mėnesių ėjo Prekybos ir ekonominio vystymosi ministro pareigas, tačiau netrukus grįžo į Aukščiausiąją Radą kaip parlamentaras, dirbo Integracijos į Europą komitete. Viešojoje erdvėje politikas vėl pasirodė 2013 m. lapkritį ir atvirai palaikė Kijevo Nepriklausomybės aikštėje prieš V. Janukovyčių protestuojančius aktyvistus.
Praktiškas požiūris
P. Porošenkos šalininkai dažną sąjungininkų kaitą vadina pragmatiškumo ženklu ir tikina, kad tik šitaip galima išgyventi poliarizuotoje Ukrainos politinėje sistemoje. Šiuo metu šokolado karalius bičiuliaujasi su buvusiu sunkiasvoriu bokso čempionu ir partijos „Udar“ lyderiu Vitalijumi Klyčko, kuris parėmė P. Porošenkos prezidentinę kandidatūrą mainais į Kijevo miesto mero postą.
P. Porošenka remia asociacijos sutarties su ES pasirašymą, tačiau kol kas neagituoja už Ukrainos narystę NATO tikindamas, kad dabar svarbiausia rasti pusiausvyrą tarp santykių su Rusija ir Bendrija. Daugelis už prezidentą balsavusių ukrainiečių pirmiausia tikisi greito ginkluoto konflikto sureguliavimo Donecko ir Luhansko regionuose, kuriuose per susirėmimus jau žuvo per 200 žmonių. Stengdamasis numaldyti separatistus, P. Porošenka pažadėjo pradėti konstitucinę reformą ir suteikti daugiau galių Ukrainos regionams, taip pat ir teisę patiems rinkti savo gubernatorius.
Kad gautų visą 17 mlrd. JAV dolerių Tarptautinio valiutos fondo pažadėtą paskolą, be skatiko likusiai Ukrainos vyriausybei teks skubiai pradėti ekonomines reformas. Ne mažesnis iššūkis prezidento laukia ir bandant įtikinti Aukščiausiąją Radą surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, nes to nepadarius P. Porošenkos vyriausybei gresia Oranžinės revoliucijos scenarijaus pasikartojimas, paralyžiavęs provakarietiškos vyriausybės darbą ir nutiesęs kelią V. Janukovyčiui.
